Moksleivių krepšelyje – daugiau žinių apie širdies sveikatą – Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija

Žymus kardiologas Pranas Šerpytis sulaukė ypatingo titulo: „Ligonis yra mūsų altorius“

2024-01-22

Svarbiausia – teigiamos emocijos, kurios nedrasko širdies į skutus, bet stiprina jos sveikatą. Tuo neabejoja geriausias 2023-iųjų kardiologas Pranas Šerpytis. Bet jį patį slegia nerimas ir dėl nutrūkusių investicijų, ir dėl neigiamos reformų įtakos kardiologijai.

Išrinko metų kardiologu

Šventė jau atitolo, bet titulas liko. Lietuvos kardiologų draugija geriausiu 2023-iųjų kardiologu gruodį išrinko 65 metų P.Šerpytį.

„Ligonis yra mūsų altorius. Viskas turi būti organizuojama taip, kad jį laiku pasiektų geriausia pagalba“, – tokios nuostatos darbuose, kad ir kokių jų besiimtų, laikosi šis medikas.

Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas P.Šerpytis buvo vienas medikų komandos narių, prieš 17 metų kūrusių Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, o nuo 2014-ųjų – ir Lietuvos miokardo infarkto programą.

Dabar jis – vienas tų, kurie regi, kaip sistema griaunama, o jai nėra sukurta kokybiško atitikmens.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šienauja žmonių gyvybes. Mažesniam mirštamumui didžiausią įtaką daro geras medicinos pagalbos prieinamumas, kardiologų profesionalumas, medicinos technologijos, gera pirminė sveikatos priežiūra bei pačių žmonių atsakingas požiūris į savo sveikatą.

Bet duobių šioje sistemoje vis dar į valias ir jos gilėja. Pokalbis apie tai – su P.Šerpyčiu.

– Susitikę žmonės kalbasi apie karų keliamą siaubą, maisto kainų pokyčius, nedarbą, o gerosiomis žiniomis retai apsikeičia. „Dėl karo man skauda širdį“,

– ar dažnai kardiologai girdi tokį pacientų skundą?

– O, taip! Medicinos darbuotojai dažnai turi išklausyti ir tokius skundus. Bet visos neigiamos emocijos – sielvartas, nerimas, nepriteklius, netektys – yra lėtinis stresas, kuris širdies veiklai daro didelę neigiamą įtaką.

Tai lyg rūdys, kurios ėda kraujagysles. Stresas skatina jų pažeidimą – sukelia aterosklerozę, kuri yra viena didelio arterinio kraujospūdžio – hipertenzijos priežasčių.

Lėtinį stresą sukelia ir daugiau veiksnių – rūkymas, prasta mityba, nejudrumas ir tai tik dar labiau padidina streso daromą neigiamą įtaką širdies sveikatai.

Ankstyvos pagalbos yra, bet ja ne visada pasinaudojama.

Pavyzdžiui, tyrimais yra įrodyta, kad vaistais tinkamai reguliuojant arterinę hipertenziją smegenų insulto atvejų sumažėja 10 kartų, miokardo infarkto – 6 kartus.

Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Užtat man skaudu girdėti kalbas, kad vaistai, skirti cholesterolio kiekiui reguliuoti, esą yra farmacijos įmonių pramanas.

Tai bloga visuomenės nuostata. Lietuvoje ir hipertenzija, ir hipercholesterolemija gydoma pagal Europos kardiologų sudarytus algoritmus, o jie yra pagrįsti pasauliniais moksliniais tyrimais.

Blogai, kad jais nepasitikima, bet tikima įvairiais netikrais pranašais ir šamanais.

Jeigu nebūtų visuomenės skepticizmo – jei kuo anksčiau būtų pradedamas gydyti aukštas kraujospūdis bei mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, būtų išvengta daugybės miokardo infarkto atvejų ir kitų sunkių komplikacijų.

– Kone prieš pat Naujuosius suskubot į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę. Kokie rūpesčiai paskatino ten apsilankyti?

– Su Alytaus ligonine Santaros klinikos bendradarbiavo kone 17 metų. Turėjome sukurtą „skruzdžių taką“, kuriuo širdies infarkto bei kitų ūmių kardiologinių ligų ištikti žmonės, patekę į ligoninę, specialiu automobiliu – reanimobiliu būdavo skubiai vežami į Vilnių – į Santaros klinikas.

Jeigu po atliktų sudėtingų procedūrų jų būklė pagerėdavo, toliau jie būdavo grąžinami atgal ir gydomi Alytuje. Kita grupė ligonių buvo tie, kurie dar nepatekę iš ligoninės, bet tiesiai iš namų greitosios medicinos pagalbos būdavo vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.

Bet nuo 2023-iųjų liepos tvarka pasikeitė. Reanimobilio Alytaus ligoninė nebeturi, o dirbusi medikų brigada – išformuota. Dabar tokie ligoniai pervežami iš Kauno atvykstančiu reanimobiliu ir nuvežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikas.

Manau, kad taip gaištamas brangus laikas, prarandamos „auksinės“ valandos, svarbios infarkto ištiktų ligonių gyvybei.

Buvo paprasčiau, kai reanimobilis stovėjo Alytaus ligoninėje ir aptarnaudavo ne tik šio miesto, bet bet ir Druskininkų, Varėnos bei Lazdijų ligonines. Dabar gi smarkiai padidėjo rizika, kad infarkto ištikti žmonės gali neišgyventi, ir nežinau, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas.

Alytaus ligoninei tenka gana didelis regionas, ir medikai, pagal turimas galimybes, joje suteikia pagalbą. Bet kartais jie atsiduria nepavydėtinose situacijose, kai reanimobilis važiuoja iki ligoninės net iš Kauno.

Laikausi nuostatos, kad reanimobilis turėtų likti Alytaus ligoninėje, o ir ligoniai tada turėtų galimybę rinktis, kur gydytis: ar būtų vežami į Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santaros klinikas, ar į Kauno klinikas.

– Panaši situacija susiklostė ir Utenos regione?

– Utenos ligoninė turėjo reanimobilį su suformuota kvalifikuota medikų komanda, ir jie aptarnaudavo ligonius, sergančius ūmiomis kardiologinėmis būklėmis, visame regione. Bet nuo vidurvasario to nebeliko.

Dabar reanimobilis į Uteną ar regionines ligonines važiuoja iš Vilniaus, tad mums belieka stebėti, kaip prarandamas laikas, ypač svarbus ligonio gyvybei.

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

Deja, reformų vis dar imamasi neįvertinus jų pasekmių. Vykdant pertvarką juk yra svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. A. Laucevičius. Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai. Bet – kartojuosi – ištikus infarktui yra svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.

– Kokias išvadas galima padaryti vertinant 2006-aisiais pradėtą prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą?

– Neabejoju: ji yra veiksminga. Šioje programoje kviečiami dalyvauti – pasitikrinti sveikatą – kardiovaskulinėmis ligomis dar nesergantys vyrai ir moterys, bet jau turintys didelę riziką susirgti.

Pernai ši programa buvo pakoreguota – suvienodintas amžius, tad dabar ir moterys, ir vyrai kviečiami profilaktiniams tyrimams nuo 40 iki 60 metų.

Šeimos gydytojai, įvertinę elektrokardiogramą, kraujo tyrimų duomenis ir rizikos veiksnius, gali pacientus nusiųsti į kardiologų ar kitų gydytojų specialistų konsultaciją. Taip įmanoma laiku pastoti kelią išeminei širdies ligai ar pastebėti širdies ritmo sutrikimus, kurių žmogus gali nė nejusti.

Apmaudu, kad daugiau nei trečdalis nurodyto amžiaus žmonių vis dėlto nepasinaudoja suteikta galimybe – nesiregistruoja į konsultacijas.

– Kokia pagalba reanimacijos automobilyje suteikiama infarkto ištiktam žmogui?

– Ištikus miokardo infarktui gali atsirasti gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų ar ištikti klinikinė mirtis, todėl jame turi dirbti kvalifikuota komanda, turinti atitinkamą įrangą.

Ištikus kardiogeniniam šokui, kai dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiranda organų kraujotakos nepakankamumas, būtina intensyvi priežiūra ir tik ją teikiant ligoniai gali būti vežami į specializuotą kardiologijos centrą.

– Kokių prevencijos darbų vertėtų imtis, kad širdies ligų keliama mirties rizika sumenktų?

– Gruodžio pradžioje man teko dalyvauti kardiologų simpoziume JAV, Niujorke, kur seminarus vedė vienas garsiausių pasaulio kardiologų profesorius Valentinas Fusteris. Juose buvo nagrinėjami novatoriškiausi metų moksliniai straipsniai, kuriuos pristatė patys jų autoriai.

Buvo kalbama apie naujausius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos pasiekimus bei mokslinių pasiekimų pritaikymą klinikinėje praktikoje.

Pasak V.Fusterio, norint sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų ir jų komplikacijų skaičių, reikia sutelkti dėmesį į žmones, kuriems per 30 metų ir kurių kraujospūdis padidėjęs. Hipertenzijos valdymas – vienas pirminių pagalbos būdų.

Kita V.Fusterio mintis – profilaktinis darbas su jaunimu, nes ligų prevenciją reikia pradėti jauname amžiuje.

Taip pat tinkamos mitybos pasirinkimas ir gera žarnyno mikrofloros būklė.

Vis dažniau akcentuojama, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai daro įtaką aterosklerozės atsiradimui.

Pagrindiniai šios kraujagyslių sienelių ligos rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai – sudarko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą (sukelia disbiozę).

Nuo 2012-ųjų atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė yra susijusi su daugelio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą bei antro tipo cukrinį diabetą.

Dar viena V.Fusterio idėja – pirmosios pagalbos mokymai. Todėl klausydamas seminarų pasidžiaugiau, kad mes Lietuvoje tai juk ir darome. Su Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus universitetas yra sukūręs prevencinę programą „Tuk tuk, širdele – būk sveika!“, kuri Vilniaus miesto mokyklose vykdoma nuo 2017 m.

Universiteto gydytojai rezidentai ir studentai lankosi mokyklose – susitinka su moksleiviais, aiškina apie širdžiai neigiamą įtaką darančius rizikos veiksnius, moko pirmosios pagalbos įgūdžių, veda viktorinas, kad įtvirtintų moksleivių žinias.

– Kuriant kardiologijos klasterius buvo nemažai investuojama ir į modernias technologijas. Kaip dabar, po dešimtmečio, atrodo investicijos į kardiologiją?

– Investicijos į universitetų mediciną yra primirštos. Štai kalbame apie širdies ligų prevenciją, bet jeigu nebus investicijų į VUL Santaros klinikas, LSMU Kauno klinikas bei kitas pagrindines ligonines – jeigu nebus naujų technologijų, jose negalėsime išlaikyti europinio lygio pagalbos.

Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis, todėl tam reikia skirti ir daug dėmesio – reikia diegti naujausias technologijas, sukurti ligonių kasos apmokėjimą už paslaugas.

Pavyzdžiui, monitorinė sistema, kurią intensyvi kardiologija gavo 2007 metais, iki šiol taip ir liko nepakeista.

Neturime modernių echoskopų, kurie būtini tam tikrų būklių diagnostikai. Pasenę yra ir kompiuteriniai tomografai, ir magnetinio rezonanso įranga.

Visa tai būtina atnaujinti.

Paradoksas: širdies ritmo sutrikimams gydyti specialistai yra parengti, procedūrų poreikis didelis, nes prieširdžių virpėjimas dažnai diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, bet nėra reikiamo šios medicinos srities finansavimo: procedūrų įkainiai per maži. Ir tai tik vienas pavyzdžių.

Atsiranda galimybė investicijoms – galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas ir skirti kardiologijai pakankamai dėmesio, bet dabar to nėra ir man dėl to apmaudu.

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

Tačiau reformų vis dar griebiamasi neįvertinus jų pasekmių.

Vykdant pertvarką juk svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai.

Bet – kartojuosi – ištikus infarktui svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. Aleksandras Laucevičius.

Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

– Liepą buvo baigta GMP reforma – vietoj 16-os stočių pradėjo veikti vieninga sistema. Kokią tai įtaką turi ūmių širdies ligų atvejais?

– GMP reforma – geras sumanymas. Ligoniai, ištikus miokardo infarktui, turi būti tiesiai vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.

Visos Lietuvos greitosios dirbs pagal aiškų, medicinos specialistų aprobuotą algoritmą. Užtruks nemažai laiko kol ši sistema bus harmonizuota ir sėkmingai pasieks visus Lietuvos rajonus.

Man knieti pajuokauti: jeigu norime viską optimizuoti, ekonomizuoti, tai reikėtų Lietuvos regionuose gyvenančius žmones apgyvendinti prie automagistralės Vilnius –Kaunas –Klaipėda, o kitur tebūnie „medžioklės plotai“. Kartais toks juodas humoras prasiveržia iš mūsų sveikatos sistemos organizatorių lūpų. Kaip plėtojama regioninė politika? Ar ne viską nuožmiai centralizuojant?

– Ar jus nors valdžios institucijose išklauso ir įsiklauso?

– Esu universitetinės medicinos patriotas, taip pat – ir ligonių, man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos.

Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti.

Jei to nebus, atsiliksime nuo Europos, ir tai man kelia didelį nerimą. Juk kardiologija ir širdies chirurgija, kaip ir krepšinis, buvo Lietuvos pasididžiavimas.

O dabar kardiologiją norima padaryti pilką ir pliką.

Straipsnio šaltinis: lrytas.lt

P. Šerpytis pasigenda valdžios dėmesio lietuvių širdies sveikatai: „Tik pasakose galima išvirti sriubą iš kirvio“

2023-12-20

„Kai Lietuvoje mirtis nuo širdies bei kraujotakos sutrikimų yra dažniausia, labai svarbu žinoti, aptarti ir įsisavinti naujausius gydymo metodus pasaulyje su patyrusiais pasaulio medikais. Kad tai atkeliautų ir į Lietuvą. Šiemet konferencijoje dalyvavo žymiausi kardiologijos specialistai teoretikai bei praktikai iš 14 pasaulio šalių. Skubios medicinos, intervencinės bei intensyvios kardiologijos klausimai buvo svarbiausi. Daugiausiai dėmesio šiemet buvo skiriama kardiogeniniam šokui, – pasakojo profesorius Pranas Šerpytis.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2023/06/12/news/p-serpytis-pasigenda-valdzios-demesio-lietuviu-sirdies-sveikatai-tik-pasakose-galima-isvirti-sriuba-is-kirvio–27310862

Išeminės širdies ligos gydymas – nuo prevencijos iki intervencijos

2022-11-06

RESPUBLIKINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA

Išeminės širdies ligos gydymas – nuo prevencijos iki intervencijos

Respublikinė Panevėžio ligoninė, Smėlynės g. 25, Panevėžys

2022 m. lapkričio 25 d.
Vilnius

12:00 – 12:15	Sveikinimo žodis. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas Prof. P. Šerpytis, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. S. Glaveckaitė, VULSK Širdies chirurgijos centro direktorius prof. K. Ručinskas
	Pirmininkauja: prof. K. Ručinskas, prof. S. Glaveckaitė, prof. P. Šerpytis
12:15 – 12:30	Ūminių vainikinių arterijų sindromų, kai ST segmentas nepakilęs, diagnostika Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Dr. R. Juknevičienė, VUL Santaros klinikos
12:30 – 12:45	Kas lemia geras miokardo infarkto gydymo išeitis? Gyd. T. Vasylius, Panevėžio ligoninė
12:45 – 13:00	MRT vaidmuo vainikinių arterijų sindromų diagnostikoje. Prof. S. Glaveckaitė, VUL Santaros klinikos
13:00 – 13:15	Lėtinių vainikinių arterijų okliuzijų gydymas. Dr. A. Baranauskas, VUL Santaros klinikos
13:15 – 13:30	Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas. Prof. G. Kalinauskas
13:30 – 14:45	Arterinių trombozių antiagregacinio gydymo efektyvumo kontrolė. Prof. J. Ptašekas, Rygos Stradinio universitetas
14:45 – 15:00	Diskusijos
15:00 – 15:30	Kavos pertrauka
	Pirmininkauja: prof. G. Kalinauskas, prof. R. Samalavičius, Dr. A. Baranauskas
15:30 – 15:45	Naujovės širdies chirurgijoje. Prof. K. Ručinskas, VUL Santaros klinikos
15:45 – 16:00	Kardiogeninis šokas ir pagalbinė kraujotaka. Prof. R. Samalavičius, VUL Santaros klinikos
16:00 – 16:15	Funkcinio triburio vožtuvo nepakankamumo gydymo taktika ir minimaliai invazyvaus gydymo patirtis. Gyd. A. Podkopajev, VUL Santaros klinikos
16:15 – 16:30	Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas Doc. V. Janaušauskas, VUL Santaros klinikos
16:30 – 16:45	Transpozicijos chirurginis gydymas. Gyd. Karolis Jonas, VUL Santaros klinikos
16:45 – 17:00	Aortos vožtuvo stenozės perkateterinis gydymas. Gyd. S. Čėsna, VUL Santaros klinikos
17:00 – 17:15	Skilvelinio ritmo sutrikimo diagnostikos ir gydymo gairės. Doc. G. Račkauskas, VUL Santaros klinikos
17:15 – 17:30	Ką žinome apie MINOCA. Gyd. R. Šerpytis, VUL Santaros klinikos
17:30 – 17:45	Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Kas naujo? Doc. J. Badarienė, VUL Santaros klinikos.
17:45 – 18:00	Masyvus kraujavimas ir jo valdymas. Prof. P. Šerpytis, VUL Santaros klinikos
18:00 – 19:00	Diskusijos

Konferencija skirta: medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams, gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams, gydytojams neurologams, gydytojams vaikų neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, visų specializacijų slaugytojams.

Konferencija vyks kontaktiniu ir nuotoliniu būdais, dalyviams bus suteiktas 7 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.

Konferencijos dalyvio mokestis: nuotoliu 10 eur, dalyvaujant Panevėžio ligoninėje -15 eur .

Mokėjimas per Paysera.

Registracija: https://poe.cardem.lt/product/isemines-sirdies-ligos-gydymas-nuo-prevencijos-iki-intervencijos/

Jei sumokėjote registracijos mokestį ir užsiregistravote į konferenciją, tačiau negavote konferencijos transliacijos nuorodos iki 2022-11-24 12 val., prašome parašyti ingrida.dudoniene@santa.lt , tel. 860022519 ar it@cardem.lt Tadas tel. 863688441.

Dėl techninių transliacijos klausimų konferencijos dieną prašome skambinti Roman tel. 862650636.

Konferencijos pažymėjimai dalyvavusiems ir konferenciją išklausiusiems dalyviams bus išsiųsti jų nurodytu el. paštu per 1 mėn. nuo renginio datos. Jei per nurodytą laiką negausite savo pažymėjimo, prašome rašyti ingrida.dudoniene@santa.lt

Konferencijos paskaitų nebus galimybės peržiūrėti po konferencijos.

Organizatoriai: Respublikinė Panevėžio ligoninė, Vilniaus universiteto Skubios medicinos klinika, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija, Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija

HIBRIDINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA Intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos aktualijos 2021 Pasaulio intensyviai kardiologijai – 60 metų VUL Santaros klinikų intensyviai kardiologijai – 30 metų

2021-11-18

HIBRIDINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA

Intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos konferencija

Pasaulio intensyviai kardiologijai – 60 metų

VUL Santaros klinikų intensyviai kardiologijai – 30 metų

2021 gruodžio 17 d., Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, Vilnius

MOKSLINĖ PROGRAMA

Gruodžio 17 d., penktadienis, LMA Didžioji salė
8.30 – 9:00	Registracija
9:00	Konferencijos atidarymas. Konferencijos prezidentas prof. P. Šerpytis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. prof. J. Banys, akad. prof. A. Laucevičius
	1 Sesija. Pirmininkauja G. Bakšytė , P. Šerpytis, G. Davidavičius, D. Kačiurin
9:15 – 9:45	Intensyvios kardiologijos skyriai Europoje. Ar turi ateitį XXI amžiuje? Prof. P. Šerpytis, VU
9:45 – 10:05	Koronarinė širdies liga, 3 vainikinių arterijų pakenkimas intervencinio kardiologo požiūriu. Prof. G. Davidavičius, VU
10:05 – 10:25	Koronarinė širdies liga, 3 vainikinių arterijų pakenkimas kardiochirurgo požiūriu. Doc. G. Kalinauskas, VU
10:25 – 10:45	Ūmūs koronariniai sindromai, gydymo naujovės intervencinio kardiologo požiūriu, A. Pileckij, Klaipėdos Jūrininkų ligoninė
10:45 – 11:05	Ūmūs koronariniai sindromai ir antitrombocitinė terapija – kas naujo? G. Navickas, VUL SK
11:05 – 11:25	Ūminis koronarinis sindromas ir PV: ar visada mažiau yra daugiau? (satelitas) D. Jarašūnienė, Klaipėdos universitetas

11:25 – 11:40	Kavos pertrauka
	2 Sesija. Pirmininkauja: R. Samalavičius, K. Ručinskas, J. Čelutkienė
11:40 – 12:00	Biocheminiai širdies pažeidimo žymenys: vakar, šiandien, rytoj. D. Karčiauskaitė, VUL SK
12:00 – 12:20	Kada kardiologams reikalinga skubi širdies chirurgija? Prof. K. Ručinskas, VU
12:20 – 12:40	Kardiogeninis šokas: ar įmanoma pagerinti pacientų išgyvenamumą? Doc. G. Bakšytė, LSMU
12:40 – 13:00	Dirbtinė plaučių ventiliacija dabar ir ateityje: inovacijos saugesnei ventiliacijai. Prof. S. Vosylius, VU
13:00 – 13:20	EKMO vaidmuo gaivinime. Prof. R. Samalavičius, VU
13:20 – 13:40	Vazopresino ir landiolio vieta kardiologijoje. Prof. P. Šerpytis, VU
13:40 – 14:00	Ūmus širdies nepakankamumas. Kardiologo ir širdies chirurgo veiksmai. V. Janušauskas, VUL SK
14:00 – 14.10	Diskusija
14:10 – 15:00	Pietūs
	3 sesija. Pirmininkauja Ž. Petrulionienė, N. Valevičienė, S. Glaveckaitė
15:00 – 15:20	Naujas požiūris į prevencinę kardiologiją. Prof. Ž. Petrulionienė, VU
15:20 – 15:35	Priešvėžinio gydymo sukeltas kardiotoksinis pažeidimas. E. Čiburienė, VUL SK
15:35 – 15:55	COVID19 ir miokardo pažaida: ŠMRT vaidmuo. Prof. N. Valevičienė, VU, Prof. S. Glaveckaitė VU
15:55 – 16:15	COVID-19 pandemijos įtaka galvos smegenų ūmios išemijos endovaskuliniam gydymui ir daugiadalykės specialistų komandos svarba. Doc. E. Kontrimavičiūtė, VU
16:15 – 16:30	Nauji žymenys COVID19 infekcijos baigčių prognozei. Prof. P. Šerpytis, VU
16:30 – 16:50	Delyras kardiologų praktikoje. Dr. E. Dlugauskas, VUL SK
16:50 – 17:10	Padidinto pralaidumo hemofiltrai septinio šoko gydymui. V. Kazlauskas, VMKL, R. Laugalys, TMC
17:10 – 17:20	Kavos pertrauka
	4 sesija. Pirmininkauja: N. Fatkulina, G. Bakšytė, P. Šerpytis, P. Uksas
17:20 – 17:30	Išplėstinės praktikos slaugytojas skubiosios pagalbos komandoje. Prof. N. Fatkulina, VU
17:30 – 17:45	Staigios mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu. D. Fomin, VU
17:45 – 18:05	Kas naujo 2021 m. Europos Gaivinimo gairėse? A. Briedis, VU
18:05 – 18:25	Ar visi nevitamino K geriamieji antikoaguliantai vienodi? (satelitas) G. Radauskaitė, VU
18:25 – 18:45	Kraujavimo valdymas naudojant krešėjimą veikiančius vaistus. P. Uksas, RVUL
18:45 – 19:05	Skubios medicinos aktualijos. Naujienos iš Europos skubios medicinos asociacijos kongreso. R. Juknevičienė, VU

		Slaugytojų sesija:
	Pirmininkauja: N. Fatkulina, J. Šuminienė, V. Senavaitienė
15:00 – 15:20		Inovacijos slaugoje. J. Šuminienė, VUL SK, VU MF SMI
15:20 – 15:40		Priežiūros standartas po širdies nepakankamumo paūmėjimo. Dr. E. Lycholip, VUL SK
15:40 – 16:00		Komunikacijos iššūkiai stacionare ir skubiojoje pagalboje pandemijos laikotarpiu. L. Gedrimė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VU, prof. dr. N. Fatkulina VU MF SMI
16:00 – 16:20		Pragulų prevencija intensyvios kardiologijos skyriuje. V. Senavaitienė VU MF SMI, VUL SK
16:20 – 17:00		Kokybinių tyrimų galimybės ir perspektyvos kardiologijoje. Dr. Stanislav Sabaliauskas VU MF SMI
17:00 – 17:20		Diskusija

Konferencija skirta: medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams, gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams, gydytojams neurologams, gydytojams vaikų neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, vaistininkams, visuomenės sveikatos specialistams, visų specializacijų slaugytojams.

Dalyviui, išklausiusiam programą, suteikiamas 9 val. VU pažymėjimas.

Užsiregistravusiems dalyviams, prisijungimas į konferenciją bus atsiųstas vieną dieną prieš renginį.

Registracija uždaryta. Jei planuojate dalyvauti, kviečiame atvykti į Lietuvos mokslų akademiją ir registruotis vietoje, vietų skaičius ribotas.

Renginio vieta: kontaktiniu būdu Lietuvos mokslų akademijoje Gedimino pr. 3, Vilnius

Nuotoliniu būdu konferencija vyks Teams platformoje.

Konferencija skirta: įvairių specialybių gydytojams, slaugytojams.

Konferencija vyks hibridiniu būdu, dalyviams bus suteiktas Vilniaus universiteto ~ 8 val. kvalifikacijos tobulinimo sertifikatas.

Organizatoriai: Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija ir kt.

„Mūsų jaunoji visuomenė yra kaip lakmuso popierėlis. Kaip juos paruošime, kiek įkvėpsime, tokią ateitį ir turėsime“, – įsitikinęs kardiologas prof. Pranas Šerpytis

Write a comment:

Atšaukti atsakymą

Kiti įrašai

Svarbiausia – teigiamos emocijos, kurios nedrasko širdies į skutus, bet stiprina jos sveikatą. Tuo neabejoja geriausias 2023-iųjų kardiologas Pranas Šerpytis. Bet jį patį slegia nerimas ir dėl nutrūkusių investicijų, ir dėl neigiamos reformų įtakos kardiologijai.

Išrinko metų kardiologu

Šventė jau atitolo, bet titulas liko. Lietuvos kardiologų draugija geriausiu 2023-iųjų kardiologu gruodį išrinko 65 metų P.Šerpytį.

„Ligonis yra mūsų altorius. Viskas turi būti organizuojama taip, kad jį laiku pasiektų geriausia pagalba“, – tokios nuostatos darbuose, kad ir kokių jų besiimtų, laikosi šis medikas.

Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas P.Šerpytis buvo vienas medikų komandos narių, prieš 17 metų kūrusių Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, o nuo 2014-ųjų – ir Lietuvos miokardo infarkto programą.

Dabar jis – vienas tų, kurie regi, kaip sistema griaunama, o jai nėra sukurta kokybiško atitikmens.

Bet duobių šioje sistemoje vis dar į valias ir jos gilėja. Pokalbis apie tai – su P.Šerpyčiu.

– Susitikę žmonės kalbasi apie karų keliamą siaubą, maisto kainų pokyčius, nedarbą, o gerosiomis žiniomis retai apsikeičia. „Dėl karo man skauda širdį“,

– ar dažnai kardiologai girdi tokį pacientų skundą?

– O, taip! Medicinos darbuotojai dažnai turi išklausyti ir tokius skundus. Bet visos neigiamos emocijos – sielvartas, nerimas, nepriteklius, netektys – yra lėtinis stresas, kuris širdies veiklai daro didelę neigiamą įtaką.

Tai lyg rūdys, kurios ėda kraujagysles. Stresas skatina jų pažeidimą – sukelia aterosklerozę, kuri yra viena didelio arterinio kraujospūdžio – hipertenzijos priežasčių.

Lėtinį stresą sukelia ir daugiau veiksnių – rūkymas, prasta mityba, nejudrumas ir tai tik dar labiau padidina streso daromą neigiamą įtaką širdies sveikatai.

Ankstyvos pagalbos yra, bet ja ne visada pasinaudojama.

Pavyzdžiui, tyrimais yra įrodyta, kad vaistais tinkamai reguliuojant arterinę hipertenziją smegenų insulto atvejų sumažėja 10 kartų, miokardo infarkto – 6 kartus.

Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Užtat man skaudu girdėti kalbas, kad vaistai, skirti cholesterolio kiekiui reguliuoti, esą yra farmacijos įmonių pramanas.

Tai bloga visuomenės nuostata. Lietuvoje ir hipertenzija, ir hipercholesterolemija gydoma pagal Europos kardiologų sudarytus algoritmus, o jie yra pagrįsti pasauliniais moksliniais tyrimais.

Blogai, kad jais nepasitikima, bet tikima įvairiais netikrais pranašais ir šamanais.

Jeigu nebūtų visuomenės skepticizmo – jei kuo anksčiau būtų pradedamas gydyti aukštas kraujospūdis bei mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, būtų išvengta daugybės miokardo infarkto atvejų ir kitų sunkių komplikacijų.

– Kone prieš pat Naujuosius suskubot į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę. Kokie rūpesčiai paskatino ten apsilankyti?

Bet nuo 2023-iųjų liepos tvarka pasikeitė. Reanimobilio Alytaus ligoninė nebeturi, o dirbusi medikų brigada – išformuota. Dabar tokie ligoniai pervežami iš Kauno atvykstančiu reanimobiliu ir nuvežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikas.

Manau, kad taip gaištamas brangus laikas, prarandamos „auksinės“ valandos, svarbios infarkto ištiktų ligonių gyvybei.

Alytaus ligoninei tenka gana didelis regionas, ir medikai, pagal turimas galimybes, joje suteikia pagalbą. Bet kartais jie atsiduria nepavydėtinose situacijose, kai reanimobilis važiuoja iki ligoninės net iš Kauno.

Laikausi nuostatos, kad reanimobilis turėtų likti Alytaus ligoninėje, o ir ligoniai tada turėtų galimybę rinktis, kur gydytis: ar būtų vežami į Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santaros klinikas, ar į Kauno klinikas.

– Panaši situacija susiklostė ir Utenos regione?

– Utenos ligoninė turėjo reanimobilį su suformuota kvalifikuota medikų komanda, ir jie aptarnaudavo ligonius, sergančius ūmiomis kardiologinėmis būklėmis, visame regione. Bet nuo vidurvasario to nebeliko.

Dabar reanimobilis į Uteną ar regionines ligonines važiuoja iš Vilniaus, tad mums belieka stebėti, kaip prarandamas laikas, ypač svarbus ligonio gyvybei.

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

Deja, reformų vis dar imamasi neįvertinus jų pasekmių. Vykdant pertvarką juk yra svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. A. Laucevičius. Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

– Kokias išvadas galima padaryti vertinant 2006-aisiais pradėtą prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą?

– Neabejoju: ji yra veiksminga. Šioje programoje kviečiami dalyvauti – pasitikrinti sveikatą – kardiovaskulinėmis ligomis dar nesergantys vyrai ir moterys, bet jau turintys didelę riziką susirgti.

Pernai ši programa buvo pakoreguota – suvienodintas amžius, tad dabar ir moterys, ir vyrai kviečiami profilaktiniams tyrimams nuo 40 iki 60 metų.

Apmaudu, kad daugiau nei trečdalis nurodyto amžiaus žmonių vis dėlto nepasinaudoja suteikta galimybe – nesiregistruoja į konsultacijas.

– Kokia pagalba reanimacijos automobilyje suteikiama infarkto ištiktam žmogui?

– Ištikus miokardo infarktui gali atsirasti gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų ar ištikti klinikinė mirtis, todėl jame turi dirbti kvalifikuota komanda, turinti atitinkamą įrangą.

Ištikus kardiogeniniam šokui, kai dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiranda organų kraujotakos nepakankamumas, būtina intensyvi priežiūra ir tik ją teikiant ligoniai gali būti vežami į specializuotą kardiologijos centrą.

– Kokių prevencijos darbų vertėtų imtis, kad širdies ligų keliama mirties rizika sumenktų?

– Gruodžio pradžioje man teko dalyvauti kardiologų simpoziume JAV, Niujorke, kur seminarus vedė vienas garsiausių pasaulio kardiologų profesorius Valentinas Fusteris. Juose buvo nagrinėjami novatoriškiausi metų moksliniai straipsniai, kuriuos pristatė patys jų autoriai.

Buvo kalbama apie naujausius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos pasiekimus bei mokslinių pasiekimų pritaikymą klinikinėje praktikoje.

Pasak V.Fusterio, norint sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų ir jų komplikacijų skaičių, reikia sutelkti dėmesį į žmones, kuriems per 30 metų ir kurių kraujospūdis padidėjęs. Hipertenzijos valdymas – vienas pirminių pagalbos būdų.

Kita V.Fusterio mintis – profilaktinis darbas su jaunimu, nes ligų prevenciją reikia pradėti jauname amžiuje.

Taip pat tinkamos mitybos pasirinkimas ir gera žarnyno mikrofloros būklė.

Vis dažniau akcentuojama, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai daro įtaką aterosklerozės atsiradimui.

Pagrindiniai šios kraujagyslių sienelių ligos rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai – sudarko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą (sukelia disbiozę).

Nuo 2012-ųjų atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė yra susijusi su daugelio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą bei antro tipo cukrinį diabetą.

Universiteto gydytojai rezidentai ir studentai lankosi mokyklose – susitinka su moksleiviais, aiškina apie širdžiai neigiamą įtaką darančius rizikos veiksnius, moko pirmosios pagalbos įgūdžių, veda viktorinas, kad įtvirtintų moksleivių žinias.

– Kuriant kardiologijos klasterius buvo nemažai investuojama ir į modernias technologijas. Kaip dabar, po dešimtmečio, atrodo investicijos į kardiologiją?

Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis, todėl tam reikia skirti ir daug dėmesio – reikia diegti naujausias technologijas, sukurti ligonių kasos apmokėjimą už paslaugas.

Pavyzdžiui, monitorinė sistema, kurią intensyvi kardiologija gavo 2007 metais, iki šiol taip ir liko nepakeista.

Neturime modernių echoskopų, kurie būtini tam tikrų būklių diagnostikai. Pasenę yra ir kompiuteriniai tomografai, ir magnetinio rezonanso įranga.

Visa tai būtina atnaujinti.

Paradoksas: širdies ritmo sutrikimams gydyti specialistai yra parengti, procedūrų poreikis didelis, nes prieširdžių virpėjimas dažnai diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, bet nėra reikiamo šios medicinos srities finansavimo: procedūrų įkainiai per maži. Ir tai tik vienas pavyzdžių.

Atsiranda galimybė investicijoms – galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas ir skirti kardiologijai pakankamai dėmesio, bet dabar to nėra ir man dėl to apmaudu.

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

Tačiau reformų vis dar griebiamasi neįvertinus jų pasekmių.

Vykdant pertvarką juk svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai.

Bet – kartojuosi – ištikus infarktui svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. Aleksandras Laucevičius.

Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

– Liepą buvo baigta GMP reforma – vietoj 16-os stočių pradėjo veikti vieninga sistema. Kokią tai įtaką turi ūmių širdies ligų atvejais?

– GMP reforma – geras sumanymas. Ligoniai, ištikus miokardo infarktui, turi būti tiesiai vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.

Visos Lietuvos greitosios dirbs pagal aiškų, medicinos specialistų aprobuotą algoritmą. Užtruks nemažai laiko kol ši sistema bus harmonizuota ir sėkmingai pasieks visus Lietuvos rajonus.

– Ar jus nors valdžios institucijose išklauso ir įsiklauso?

– Esu universitetinės medicinos patriotas, taip pat – ir ligonių, man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos.

Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti.

Jei to nebus, atsiliksime nuo Europos, ir tai man kelia didelį nerimą. Juk kardiologija ir širdies chirurgija, kaip ir krepšinis, buvo Lietuvos pasididžiavimas.