Projektas ,,Tuk tuk širdele – būk sveika!“ pratimai per pertrauką mokiniams

Kita V.Fusterio mintis – profilaktinis darbas su jaunimu, nes ligų prevenciją reikia pradėti jauname amžiuje.

Taip pat tinkamos mitybos pasirinkimas ir gera žarnyno mikrofloros būklė.

Vis dažniau akcentuojama, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai daro įtaką aterosklerozės atsiradimui.

Pagrindiniai šios kraujagyslių sienelių ligos rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai – sudarko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą (sukelia disbiozę).

Nuo 2012-ųjų atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė yra susijusi su daugelio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą bei antro tipo cukrinį diabetą.

Dar viena V.Fusterio idėja – pirmosios pagalbos mokymai. Todėl klausydamas seminarų pasidžiaugiau, kad mes Lietuvoje tai juk ir darome. Su Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus universitetas yra sukūręs prevencinę programą „Tuk tuk, širdele – būk sveika!“, kuri Vilniaus miesto mokyklose vykdoma nuo 2017 m.

Universiteto gydytojai rezidentai ir studentai lankosi mokyklose – susitinka su moksleiviais, aiškina apie širdžiai neigiamą įtaką darančius rizikos veiksnius, moko pirmosios pagalbos įgūdžių, veda viktorinas, kad įtvirtintų moksleivių žinias.

– Kuriant kardiologijos klasterius buvo nemažai investuojama ir į modernias technologijas. Kaip dabar, po dešimtmečio, atrodo investicijos į kardiologiją?

– Investicijos į universitetų mediciną yra primirštos. Štai kalbame apie širdies ligų prevenciją, bet jeigu nebus investicijų į VUL Santaros klinikas, LSMU Kauno klinikas bei kitas pagrindines ligonines – jeigu nebus naujų technologijų, jose negalėsime išlaikyti europinio lygio pagalbos.

Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis, todėl tam reikia skirti ir daug dėmesio – reikia diegti naujausias technologijas, sukurti ligonių kasos apmokėjimą už paslaugas.

Pavyzdžiui, monitorinė sistema, kurią intensyvi kardiologija gavo 2007 metais, iki šiol taip ir liko nepakeista.

Neturime modernių echoskopų, kurie būtini tam tikrų būklių diagnostikai. Pasenę yra ir kompiuteriniai tomografai, ir magnetinio rezonanso įranga.

Visa tai būtina atnaujinti.

Paradoksas: širdies ritmo sutrikimams gydyti specialistai yra parengti, procedūrų poreikis didelis, nes prieširdžių virpėjimas dažnai diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, bet nėra reikiamo šios medicinos srities finansavimo: procedūrų įkainiai per maži. Ir tai tik vienas pavyzdžių.

Atsiranda galimybė investicijoms – galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas ir skirti kardiologijai pakankamai dėmesio, bet dabar to nėra ir man dėl to apmaudu.

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

Tačiau reformų vis dar griebiamasi neįvertinus jų pasekmių.

Vykdant pertvarką juk svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.