Svarbiausia – teigiamos emocijos, kurios nedrasko širdies į skutus, bet stiprina jos sveikatą. Tuo neabejoja geriausias 2023-iųjų kardiologas Pranas Šerpytis. Bet jį patį slegia nerimas ir dėl nutrūkusių investicijų, ir dėl neigiamos reformų įtakos kardiologijai.

Išrinko metų kardiologu

Šventė jau atitolo, bet titulas liko. Lietuvos kardiologų draugija geriausiu 2023-iųjų kardiologu gruodį išrinko 65 metų P.Šerpytį.

 

„Ligonis yra mūsų altorius. Viskas turi būti organizuojama taip, kad jį laiku pasiektų geriausia pagalba“, – tokios nuostatos darbuose, kad ir kokių jų besiimtų, laikosi šis medikas.

 

Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas P.Šerpytis buvo vienas medikų komandos narių, prieš 17 metų kūrusių Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, o nuo 2014-ųjų – ir Lietuvos miokardo infarkto programą.

Dabar jis – vienas tų, kurie regi, kaip sistema griaunama, o jai nėra sukurta kokybiško atitikmens.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šienauja žmonių gyvybes. Mažesniam mirštamumui didžiausią įtaką daro geras medicinos pagalbos prieinamumas, kardiologų profesionalumas, medicinos technologijos, gera pirminė sveikatos priežiūra bei pačių žmonių atsakingas požiūris į savo sveikatą.

 

Bet duobių šioje sistemoje vis dar į valias ir jos gilėja. Pokalbis apie tai – su P.Šerpyčiu.

– Susitikę žmonės kalbasi apie karų keliamą siaubą, maisto kainų pokyčius, nedarbą, o gerosiomis žiniomis retai apsikeičia. „Dėl karo man skauda širdį“,

– ar dažnai kardiologai girdi tokį pacientų skundą?

 

– O, taip! Medicinos darbuotojai dažnai turi išklausyti ir tokius skundus. Bet visos neigiamos emocijos – sielvartas, nerimas, nepriteklius, netektys – yra lėtinis stresas, kuris širdies veiklai daro didelę neigiamą įtaką.

 

Tai lyg rūdys, kurios ėda kraujagysles. Stresas skatina jų pažeidimą – sukelia aterosklerozę, kuri yra viena didelio arterinio kraujospūdžio – hipertenzijos priežasčių.

 

Lėtinį stresą sukelia ir daugiau veiksnių – rūkymas, prasta mityba, nejudrumas ir tai tik dar labiau padidina streso daromą neigiamą įtaką širdies sveikatai.

 

Ankstyvos pagalbos yra, bet ja ne visada pasinaudojama.

 

Pavyzdžiui, tyrimais yra įrodyta, kad vaistais tinkamai reguliuojant arterinę hipertenziją smegenų insulto atvejų sumažėja 10 kartų, miokardo infarkto – 6 kartus.

Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

 

Užtat man skaudu girdėti kalbas, kad vaistai, skirti cholesterolio kiekiui reguliuoti, esą yra farmacijos įmonių pramanas.

 

Tai bloga visuomenės nuostata. Lietuvoje ir hipertenzija, ir hipercholesterolemija gydoma pagal Europos kardiologų sudarytus algoritmus, o jie yra pagrįsti pasauliniais moksliniais tyrimais.

 

Blogai, kad jais nepasitikima, bet tikima įvairiais netikrais pranašais ir šamanais.

 

Jeigu nebūtų visuomenės skepticizmo – jei kuo anksčiau būtų pradedamas gydyti aukštas kraujospūdis bei mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, būtų išvengta daugybės miokardo infarkto atvejų ir kitų sunkių komplikacijų.

– Kone prieš pat Naujuosius suskubot į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę. Kokie rūpesčiai paskatino ten apsilankyti?

 

– Su Alytaus ligonine Santaros klinikos bendradarbiavo kone 17 metų. Turėjome sukurtą „skruzdžių taką“, kuriuo širdies infarkto bei kitų ūmių kardiologinių ligų ištikti žmonės, patekę į ligoninę, specialiu automobiliu – reanimobiliu būdavo skubiai vežami į Vilnių – į Santaros klinikas.

 

Jeigu po atliktų sudėtingų procedūrų jų būklė pagerėdavo, toliau jie būdavo grąžinami atgal ir gydomi Alytuje. Kita grupė ligonių buvo tie, kurie dar nepatekę iš ligoninės, bet tiesiai iš namų greitosios medicinos pagalbos būdavo vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.

 

Bet nuo 2023-iųjų liepos tvarka pasikeitė. Reanimobilio Alytaus ligoninė nebeturi, o dirbusi medikų brigada – išformuota. Dabar tokie ligoniai pervežami iš Kauno atvykstančiu reanimobiliu ir nuvežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikas.

 

Manau, kad taip gaištamas brangus laikas, prarandamos „auksinės“ valandos, svarbios infarkto ištiktų ligonių gyvybei.

 

Buvo paprasčiau, kai reanimobilis stovėjo Alytaus ligoninėje ir aptarnaudavo ne tik šio miesto, bet bet ir Druskininkų, Varėnos bei Lazdijų ligonines. Dabar gi smarkiai padidėjo rizika, kad infarkto ištikti žmonės gali neišgyventi, ir nežinau, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas.

 

Alytaus ligoninei tenka gana didelis regionas, ir medikai, pagal turimas galimybes, joje suteikia pagalbą. Bet kartais jie atsiduria nepavydėtinose situacijose, kai reanimobilis važiuoja iki ligoninės net iš Kauno.

 

Laikausi nuostatos, kad reanimobilis turėtų likti Alytaus ligoninėje, o ir ligoniai tada turėtų galimybę rinktis, kur gydytis: ar būtų vežami į Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santaros klinikas, ar į Kauno klinikas.

– Panaši situacija susiklostė ir Utenos regione?

 

– Utenos ligoninė turėjo reanimobilį su suformuota kvalifikuota medikų komanda, ir jie aptarnaudavo ligonius, sergančius ūmiomis kardiologinėmis būklėmis, visame regione. Bet nuo vidurvasario to nebeliko.

 

Dabar reanimobilis į Uteną ar regionines ligonines važiuoja iš Vilniaus, tad mums belieka stebėti, kaip prarandamas laikas, ypač svarbus ligonio gyvybei.

 

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

 

Deja, reformų vis dar imamasi neįvertinus jų pasekmių. Vykdant pertvarką juk yra svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

 

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. A. Laucevičius. Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

 

Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai. Bet – kartojuosi – ištikus infarktui yra svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.

 

– Kokias išvadas galima padaryti vertinant 2006-aisiais pradėtą prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą?

 

– Neabejoju: ji yra veiksminga. Šioje programoje kviečiami dalyvauti – pasitikrinti sveikatą – kardiovaskulinėmis ligomis dar nesergantys vyrai ir moterys, bet jau turintys didelę riziką susirgti.

 

Pernai ši programa buvo pakoreguota – suvienodintas amžius, tad dabar ir moterys, ir vyrai kviečiami profilaktiniams tyrimams nuo 40 iki 60 metų.

 

Šeimos gydytojai, įvertinę elektrokardiogramą, kraujo tyrimų duomenis ir rizikos veiksnius, gali pacientus nusiųsti į kardiologų ar kitų gydytojų specialistų konsultaciją. Taip įmanoma laiku pastoti kelią išeminei širdies ligai ar pastebėti širdies ritmo sutrikimus, kurių žmogus gali nė nejusti.

 

Apmaudu, kad daugiau nei trečdalis nurodyto amžiaus žmonių vis dėlto nepasinaudoja suteikta galimybe – nesiregistruoja į konsultacijas.

– Kokia pagalba reanimacijos automobilyje suteikiama infarkto ištiktam žmogui?

 

– Ištikus miokardo infarktui gali atsirasti gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų ar ištikti klinikinė mirtis, todėl jame turi dirbti kvalifikuota komanda, turinti atitinkamą įrangą.

 

Ištikus kardiogeniniam šokui, kai dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiranda organų kraujotakos nepakankamumas, būtina intensyvi priežiūra ir tik ją teikiant ligoniai gali būti vežami į specializuotą kardiologijos centrą.

 

– Kokių prevencijos darbų vertėtų imtis, kad širdies ligų keliama mirties rizika sumenktų?

 

– Gruodžio pradžioje man teko dalyvauti kardiologų simpoziume JAV, Niujorke, kur seminarus vedė vienas garsiausių pasaulio kardiologų profesorius Valentinas Fusteris. Juose buvo nagrinėjami novatoriškiausi metų moksliniai straipsniai, kuriuos pristatė patys jų autoriai.

 

Buvo kalbama apie naujausius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos pasiekimus bei mokslinių pasiekimų pritaikymą klinikinėje praktikoje.

 

Pasak V.Fusterio, norint sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų ir jų komplikacijų skaičių, reikia sutelkti dėmesį į žmones, kuriems per 30 metų ir kurių kraujospūdis padidėjęs. Hipertenzijos valdymas – vienas pirminių pagalbos būdų.

Kita V.Fusterio mintis – profilaktinis darbas su jaunimu, nes ligų prevenciją reikia pradėti jauname amžiuje.

 

Taip pat tinkamos mitybos pasirinkimas ir gera žarnyno mikrofloros būklė.

 

Vis dažniau akcentuojama, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai daro įtaką aterosklerozės atsiradimui.

 

Pagrindiniai šios kraujagyslių sienelių ligos rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai – sudarko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą (sukelia disbiozę).

 

Nuo 2012-ųjų atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė yra susijusi su daugelio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą bei antro tipo cukrinį diabetą.

 

Dar viena V.Fusterio idėja – pirmosios pagalbos mokymai. Todėl klausydamas seminarų pasidžiaugiau, kad mes Lietuvoje tai juk ir darome. Su Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus universitetas yra sukūręs prevencinę programą „Tuk tuk, širdele – būk sveika!“, kuri Vilniaus miesto mokyklose vykdoma nuo 2017 m.

 

Universiteto gydytojai rezidentai ir studentai lankosi mokyklose – susitinka su moksleiviais, aiškina apie širdžiai neigiamą įtaką darančius rizikos veiksnius, moko pirmosios pagalbos įgūdžių, veda viktorinas, kad įtvirtintų moksleivių žinias.

 

– Kuriant kardiologijos klasterius buvo nemažai investuojama ir į modernias technologijas. Kaip dabar, po dešimtmečio, atrodo investicijos į kardiologiją?

 

– Investicijos į universitetų mediciną yra primirštos. Štai kalbame apie širdies ligų prevenciją, bet jeigu nebus investicijų į VUL Santaros klinikas, LSMU Kauno klinikas bei kitas pagrindines ligonines – jeigu nebus naujų technologijų, jose negalėsime išlaikyti europinio lygio pagalbos.

 

Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis, todėl tam reikia skirti ir daug dėmesio – reikia diegti naujausias technologijas, sukurti ligonių kasos apmokėjimą už paslaugas.

 

Pavyzdžiui, monitorinė sistema, kurią intensyvi kardiologija gavo 2007 metais, iki šiol taip ir liko nepakeista.

 

Neturime modernių echoskopų, kurie būtini tam tikrų būklių diagnostikai. Pasenę yra ir kompiuteriniai tomografai, ir magnetinio rezonanso įranga.

 

Visa tai būtina atnaujinti.

 

Paradoksas: širdies ritmo sutrikimams gydyti specialistai yra parengti, procedūrų poreikis didelis, nes prieširdžių virpėjimas dažnai diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, bet nėra reikiamo šios medicinos srities finansavimo: procedūrų įkainiai per maži. Ir tai tik vienas pavyzdžių.

 

Atsiranda galimybė investicijoms – galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas ir skirti kardiologijai pakankamai dėmesio, bet dabar to nėra ir man dėl to apmaudu.

 

Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.

 

Tačiau reformų vis dar griebiamasi neįvertinus jų pasekmių.

 

Vykdant pertvarką juk svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.

Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai.

 

Bet – kartojuosi – ištikus infarktui svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.

 

Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. Aleksandras Laucevičius.

 

Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.

 

– Liepą buvo baigta GMP reforma – vietoj 16-os stočių pradėjo veikti vieninga sistema. Kokią tai įtaką turi ūmių širdies ligų atvejais?

 

– GMP reforma – geras sumanymas. Ligoniai, ištikus miokardo infarktui, turi būti tiesiai vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.

 

Visos Lietuvos greitosios dirbs pagal aiškų, medicinos specialistų aprobuotą algoritmą. Užtruks nemažai laiko kol ši sistema bus harmonizuota ir sėkmingai pasieks visus Lietuvos rajonus.

 

Man knieti pajuokauti: jeigu norime viską optimizuoti, ekonomizuoti, tai reikėtų Lietuvos regionuose gyvenančius žmones apgyvendinti prie automagistralės Vilnius –Kaunas –Klaipėda, o kitur tebūnie „medžioklės plotai“. Kartais toks juodas humoras prasiveržia iš mūsų sveikatos sistemos organizatorių lūpų. Kaip plėtojama regioninė politika? Ar ne viską nuožmiai centralizuojant?

 

– Ar jus nors valdžios institucijose išklauso ir įsiklauso?

 

– Esu universitetinės medicinos patriotas, taip pat – ir ligonių, man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos.

 

Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti.

 

Jei to nebus, atsiliksime nuo Europos, ir tai man kelia didelį nerimą. Juk kardiologija ir širdies chirurgija, kaip ir krepšinis, buvo Lietuvos pasididžiavimas.

 

O dabar kardiologiją norima padaryti pilką ir pliką.

 

Straipsnio šaltinis:  lrytas.lt

 

 

„Kai Lietuvoje mirtis nuo širdies bei kraujotakos sutrikimų yra dažniausia, labai svarbu žinoti, aptarti ir įsisavinti naujausius gydymo metodus pasaulyje su patyrusiais pasaulio medikais. Kad tai atkeliautų ir į Lietuvą. Šiemet konferencijoje dalyvavo žymiausi kardiologijos specialistai teoretikai bei praktikai iš 14 pasaulio šalių. Skubios medicinos, intervencinės bei intensyvios kardiologijos klausimai buvo svarbiausi. Daugiausiai dėmesio šiemet buvo skiriama kardiogeniniam šokui, – pasakojo profesorius Pranas Šerpytis.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2023/06/12/news/p-serpytis-pasigenda-valdzios-demesio-lietuviu-sirdies-sveikatai-tik-pasakose-galima-isvirti-sriuba-is-kirvio–27310862

Tarptautinė mokslinė praktinė hibridinė konferencija "8th Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine"

Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija kartu su Vilniaus universitetu 2023 gegužės 26-27 d. Vilniuje rengia tarptautinę mokslinę praktinę  konferenciją (kongresą) ,,8th Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine“.

Šiame tarptautiniame renginyje bus nagrinėjamos aktualios intensyviosios kardiologijos, skubiosios medicinos, ūmaus kvėpavimo ir širdies nepakankamumo gydymo, taikant pagalbines kraujotakas, temos.

Renginys vyks hibridiniu būdu: pasaulyje pripažinti lektoriai ir savo srities lyderiai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių, atvykę į Lietuvą, pristatys išsamią naujausių klinikinių tyrimų ir mokslo pasiekimų apžvalgą, taip pat vyks nuotolinės sesijos. Kviečiame dalyvauti gyvai ir pabendrauti su žymiais pranešėjais iš viso pasaulio.

Renginys skirtas visų specialybių gydytojams, sveikatos priežiūros administratoriams, sveikatos priežiūros organizatoriams, visuomenės sveikatos specialistams,  socialinės medicinos atstovams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, vaistininkams, klinikiniams farmakologams, patologijos technologams, akušeriams,  visų specialybių slaugytojams,  paramedikams, perfuzininkams.

Vyks atskira slaugytojų sesija (lietuvių k.) Dalyviams bus išduodamas Vilniaus universiteto kvalifikacijos kėlimo 16 h. pažymėjimas. Renginio kalba – anglų k.

Pridedame preliminarią programą. Taip pat ją galite rasti asociacijos tinklalapyje ir registruotis dalyvauti: https://cardem.lt/tarptautine-moksline-praktine-hibridine-konferencija-8th-meeting-on-acute-cardiac-care-and-emergency-medicine/

Renginio registracijos mokestis už 2 dienas, dalyvaujant dalyviui nepriklausomai – kontaktiniu (gyvai) ar nuotoliniu būdais yra:
Gydytojams, sveikatos priežiūros administratoriams, ir kitoms specialybėms  40 eur
Slaugytojams, paramedikams, perfuzininkams, studentams, rezidentams    25 eur
Registracija konferencijos dieną 70 eur

Tel. pasiteiravimui +37060022519

Maloniai kviečiame Jus registruotis dalyvauti konferencijoje!

PROGRAMME

Lithuanian Academy of Sciences, Gedimino Ave. 3, 01103 Vilnius

  Friday, May 26th, 2023
8:30-9:00 Registration
9:00-09:30 Opening Ceremony (GREAT HALL).    Rector of Vilnius University  prof. R. Petrauskas, President of the Lithuanian Academy of Sciences prof. J. Banys,   Minister of Health A. Dulkys, President of the Meeting: prof. P. Serpytis, Co-chairs:  prof. J. Alpert (USA), prof. H. Thiele (Germany).                                 
9:50 Keynote Lecture: Providing intensive cardiac care during war time – prof. A. Parkhomenko, Kyiv, Ukraine (remote)
  Session No 1: Cardiogenic shock (GREAT HALL) Chairmen: prof. C. Alviar, prof. K. Rucinskas, prof. U. Zeymer, prof. R. Gil
10:10 Novel treatment of cardiogenic shock  – prof. H. Thiele, Leipzig, Germany (remote)
10:30 Key stakeholders in a successful shock team and shock network: from STEMI to ECPR – prof. C. Alviar, New York, USA
10:50 Coffee Break
11:10 Microcirculation and gut dysfunction in Cardiogenic Shock –  prof. G. Fuernau, Schleswig, Germany
11:30 Targeted Temperature Management after Cardiac Arrest – is targeted temperature management still the best bet for the brain – prof. C. Alviar, New York, USA
11:50 Management of B and C stage cardiogenic shock –  prof. U. Zeymer, Ludwigshafen, Germany
12:10 National retrospective registry of Impella® Abiomed-assisted high-risk percutaneous coronary interventions and cardiogenic shock  –  prof. R. Gil, Warsaw, Poland
12:30 Lunch 
  Session No 2:   Heart Failure and lungs (GREAT HALL) Chairmen: prof. J. Masip, prof. A. Magdy, assoc. prof. V. Janusauskas, prof. G. Kalinauskas
13.30 Is AHF well covered in the HF guidelines? – prof. J. Masip, Barcelona, Spain
13:50 Inotropic agents in the treatment of heart failure? –  prof. T. Hasin, Shaare Zedek, Israel (remote)
14:10 Acute respiratory failure in AHF? – prof. J. Masip, Barcelona, Spain
14:30 Pulmonary Hypertension Guidelines, What About Acute Cardiac Care – prof. A. Magdy, Cairo, Egypt
14:50 How to treat Atrial Fibrillation as a precipitating factor for worsening acute heart failure –  prof. G. Fuernau, Germany
15:10 Pulmonary hypertension caused by heart disease – prof. T. Hasin, Israel (remote)
15:30 Management of patients with pulmonary embolism – state of the art and new insights –  prof. I. Ahrens, Germany (remote)
15:50 Coffee Break
  Session No 3. Intensive Cardiac Care (GREAT HALL) Chairmen: prof. J. Alpert, prof. G. Baksyte, prof. A. Erglis, R. Serpytis, PhD, prof. O. Dobiliene                                                                                                                                      
16:10 Experience of managing Intensive Care Units in Poland, an ACVC Board member view – prof. A. Tycińska, Byalistok, Poland (remote)
16:30 Use of AI in the future of cardiac imaging and cardiology –  prof. J. Bax, Leiden, Netherlands
16:50 What I have learned from more than 50 years of clinical medicine – prof. J. Alpert, Tucson, USA
17:10 Myocardial Transcriptomics of Sudden Death: Searching for Predictive Biomarkers – prof. Q. Chen, Tucson, USA
17:30 PCI in acute coronary syndrome: beyond stenting – prof. A. Erglis, Riga, Latvia
17:50 Non-invasive, scalable intracardiac pressure monitoring – prof. K. Bourdette, Stockholm, Sweden (remote)
18:10 Non-STEMI, Action is needed, Case Based – prof. A. Magdy, Cairo, Egypt
18:30-19:00 Innovations in safer lung ventilation – prof. S. Vosylius, Vilnius, Lithuania.
Friday, 10:10 – 12:30 Nursing session (in Lithuanian language) (HALL 211) Chairmen: prof. N. Istomina, N. Jerdiakova
10:10 Patient health training in the Emergency Department – R. Šmyt, MF VU;  O. Misiūnienė, VU MF
10:30 Defibrillators and how to use them – O. Misiūnienė,  VU  MF lektorė,
10:50 Coffee Break
11:10 Differential diagnosis of acute myocardial infarction – N. Jerdiakova, VU, Lithuania
11:40 Clinical presentation of acute myocardial infarction. Threatening, acute situations and the role of nurses – N. Jerdiakova, VU
12:10 Prevalence and prevention of violence in healthcare settings – prof. N. Istomina, VU, Lithuania
  Friday, May 26th, 2023
10:50 Resuscitation school. Moderators:  A. Briedis, MD (Lithuania) Hall 212
12:50 Ultrasound in Emergency Medicine.  Moderators:  R. Jukneviciene, MD, PhD, B. Rasciute, MD, L. Zajanckovskyte, MD. Hall 212
17:50 – 19:00 Closing remarks
  Saturday, May 27th, 2023
9:00 – 9:45 Academic Espresso with faculty: Speed Mentoring with the Professors for young doctors (Q&A) (HALL 212)
  Session No 4: Research and Innovations (GREAT HALL) Chairmen: prof. K. Thygesen, prof. F. Crea, A. Zorinas, MD, PhD,    prof. S. Desch, A. Baranauskas, MD, PhD
10:00 The effect of demographics on healthcare in USA, Europe and Lithuania –  prof. J. Alpert, Tucson, USA
10:20 Last year’s top studies in Cardiology –  prof. S. Desch, Leipzig, Germany
10:40 Contrast-mix Excimer laser atherectomy (ELCA) for complex, calcified lesions  –  prof. P. Wacinski, Warsaw, Poland
11:00 How to publish in the EHJ –  prof. F. Crea, Rome, Italy
11:20 Potential risks of noncardiac perioperative myocardial infarction/injury – prof. K. Thygesen, Aarhus, Denmark
11:40 INOCA and MINOCA –  prof. F. Crea, Rome, Italy
12:00 MINOCA: is it a cause or a consequence – R. Serpytis, PhD, Vilnius, Lithuania
12:20 Managing of mixed cardiogenic and septic shock states –  prof. F. Corradi, Pisa, Italy
12:40 Airway management and ventilation in cardiogenic shock –   prof. C. Alviar, New York, USA
13:00-13:50 Lunch
  Session No 5: Interventions in Cardiology  (GREAT HALL) Chairmen: prof. A. Witkowski, prof. E. Girdauskas, prof. G. Fuernau, prof. G. Davidavicius, assoc. prof. D. Jarasuniene
13:50 Proposal of Algoryhm of myocardial revascularization –  prof. N. Ravi, Cleveland, USA (remote)
14:10 Transcatheter valvular intervention (TAVI, mitral tricuspid) –  prof. A. Witkowski, Warsaw, Poland
14:20 TEVAR procedure – when and how – G. Bieliauskas, MD, Copenhagen, Denmark
14:40 Mitral Valve Insufficiency after Acute Coronary Syndromes –  prof. E. Girdauskas, Augsburg, Germany
15:00 Percutaneous Mitral Valve Therapies: The Past and the Future –  A. Drasutiene, MD, PhD, Vilnius, Lithuania
15:20 Robotic angiography –  prof. P. Wacinski, Poland
15:40 A novel solution for treating Right Heart Failure. The Tricvalve therapy – A. Sanchez Recalde, Spain
16:00 Cardiac complications following noncardiac surgery – prof. Ch.  Mueller, Basel, Switzerland
16:20 Mechanical devices during cardiogenic shock – prof. N. Ravi, Cleveland, USA  (remote)
16:40 Hemadsorption therapy in emergency medicine – prof.  D. Wendt, Essen, Germany  (remote)
17:00 Diagnosis of heart faillure with preserved ejection fraction – prof. Ch.  Mueller, Basel, Switzerland
  Saturday, May 27th, 2023
8:30 -9:00 General assembly of Lithuanian Intensive Cardiac Care and Emergency Medicine Association (HALL 211) Chairmen: D. Kaciurin, prof. R. Samalavicius
09:10 – 12:30 Session No 6: From Intensive Therapy to Prevention (in Lithuanian language) (HALL 211) (Sesija Lietuvių k.) Chairmen: prof. S. Glaveckaite, assoc. prof. D. Karčiauskaite, prof. G. Marinskis
9:10 Why is the mortality rate from cardiovascular diseases in Lithuania still the highest in Europe? The importance of LDL-Ch control in reducing cardiovascular mortality in Lithuania – prof. J. Celutkiene, VU, Vilnius, Lithuania.  Novartis satellite
9:30 Coronary atherosclerosis: from diagnostic progression to plaque regression  –  Prof. S. Glaveckaite, VU, Vilnius, Lithuania  Novartis satellite
9:50 Intravenous beta-blockers. What’s new? –  Prof. P. Serpytis, VU, Vilnius, Lithuania
10:10 Effective medical therapy for patients with stable angina – Assoc. Prof. J. Badarienė, Vilnius, Lithuania.
10:30 Troponin testing at the point of patient care – Assoc. Prof. D. Karciauskaite, VU, Vilnius, Lithuania
10:50 Diagnosis of myocarditis by magnetic resonance imaging – Prof. N. Valevičienė, K. Gaizauskiene, MD, VU, Vilnius, Lithuania
11:10 Stress and cardiovascular diseases – Assoc. Prof. J. Barysiene, VU, Vilnius, Lithuania
11:30 New horizons of Emergency Medicine:directions to look forward – B. Rasciute, MD, L. Zajanckovskyte, MD, VU, Vilnius, Lithuania
11:50 News from the European Congress of Trauma and Urgent Surgery, 7-9 May 2023 in Ljubljana – M. Vitkauskiene, MD, VU, Vilnius, Lithuania
12:10 Endocrinology in the Emergency Department: not just diabetes – I. Vegelyte, MD, VU, Vilnius, Lithuania (remote)
12:30 Calrecia is the Problem Solver in Ci-Ca® therapy – V. Kazlauskas, MD, R. Laugalys, MD, Vilnius City Clinical Hospital, Vilnius, Lithuania
17:00 Closing remarks: prof. P. Serpytis, prof. J. Alpert
Saturday, 13:50 Hands-On session: Ultrasound session for evaluation for perfusion and congestion in cardiogenic shock – prof. F. Corradi, Italy (HALL 212)
Friday, 12:30 Poster session Chairmen: prof. G. Fuernau, prof. P. Serpytis, assoc. prof. D. Jarasuniene
   

Akimirkos iš renginio

RESPUBLIKINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA

Išeminės širdies ligos gydymas – nuo prevencijos iki intervencijos

Respublikinė Panevėžio ligoninė, Smėlynės g. 25, Panevėžys

2022 m. lapkričio 25 d.
Vilnius

12:00 – 12:15

Sveikinimo žodis.  Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas,  Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas Prof. P. Šerpytis, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. S. Glaveckaitė, VULSK   Širdies chirurgijos centro direktorius prof. K. Ručinskas

 

Pirmininkauja: prof. K. Ručinskas, prof. S. Glaveckaitė, prof. P. Šerpytis

12:15 – 12:30

Ūminių vainikinių arterijų sindromų, kai ST segmentas nepakilęs, diagnostika Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.  Dr. R. Juknevičienė, VUL Santaros klinikos

12:30 – 12:45

Kas lemia geras miokardo infarkto gydymo išeitis?  Gyd. T. Vasylius, Panevėžio ligoninė

 

12:45 – 13:00

MRT vaidmuo vainikinių arterijų sindromų diagnostikoje. Prof. S. Glaveckaitė, VUL Santaros klinikos 

13:00 – 13:15

Lėtinių vainikinių arterijų okliuzijų gydymas. Dr.  A. Baranauskas, VUL Santaros klinikos

13:15 – 13:30

Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas.  Prof. G. Kalinauskas

13:30 – 14:45

Arterinių trombozių  antiagregacinio  gydymo efektyvumo kontrolė. Prof. J. Ptašekas,  Rygos Stradinio universitetas

14:45 – 15:00

Diskusijos

15:00 – 15:30

Kavos pertrauka

 

Pirmininkauja: prof. G. Kalinauskas,  prof.  R. Samalavičius,  Dr.  A. Baranauskas

15:30 – 15:45

Naujovės širdies chirurgijoje. Prof. K. Ručinskas, VUL Santaros klinikos

15:45 – 16:00

Kardiogeninis šokas ir pagalbinė kraujotaka. Prof. R. Samalavičius, VUL Santaros klinikos 

16:00 – 16:15

Funkcinio triburio vožtuvo nepakankamumo gydymo taktika ir minimaliai invazyvaus gydymo patirtis. Gyd. A. Podkopajev, VUL Santaros klinikos

16:15 – 16:30

Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas  Doc. V. Janaušauskas,  VUL Santaros klinikos

16:30 – 16:45

Transpozicijos chirurginis gydymas.  Gyd. Karolis Jonas, VUL Santaros klinikos

16:45 – 17:00

 

Aortos vožtuvo stenozės perkateterinis  gydymas.  Gyd. S. Čėsna, VUL Santaros klinikos

17:00 – 17:15

Skilvelinio ritmo sutrikimo diagnostikos ir gydymo gairės. Doc. G. Račkauskas, VUL Santaros klinikos

17:15 – 17:30

Ką žinome apie  MINOCA. Gyd. R. Šerpytis, VUL Santaros klinikos  

17:30 – 17:45

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Kas naujo?  Doc. J. Badarienė, VUL Santaros klinikos.

17:45 – 18:00

Masyvus kraujavimas ir jo valdymas. Prof.  P. Šerpytis, VUL Santaros klinikos

18:00 – 19:00

Diskusijos

Konferencija skirta: medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams,  gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams,  gydytojams neurologams, gydytojams vaikų  neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, visų specializacijų slaugytojams.  

Konferencija vyks  kontaktiniu ir nuotoliniu būdais, dalyviams bus suteiktas 7 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.

Konferencijos dalyvio mokestis:  nuotoliu 10 eur, dalyvaujant  Panevėžio ligoninėje  -15  eur .

Mokėjimas per Paysera.

Registracija: https://poe.cardem.lt/product/isemines-sirdies-ligos-gydymas-nuo-prevencijos-iki-intervencijos/

Jei sumokėjote registracijos mokestį ir užsiregistravote į konferenciją, tačiau negavote konferencijos transliacijos nuorodos iki 2022-11-24  12 val., prašome parašyti  ingrida.dudoniene@santa.lt , tel. 860022519       ar   it@cardem.lt   Tadas   tel. 863688441.

Dėl techninių transliacijos klausimų konferencijos dieną prašome skambinti  Roman  tel. 862650636.

Konferencijos pažymėjimai  dalyvavusiems ir konferenciją išklausiusiems dalyviams bus išsiųsti jų nurodytu el. paštu  per 1 mėn. nuo renginio datos. Jei per nurodytą laiką negausite savo pažymėjimo, prašome rašyti ingrida.dudoniene@santa.lt

 

Konferencijos paskaitų nebus galimybės peržiūrėti  po konferencijos.

 

Organizatoriai: Respublikinė Panevėžio ligoninė,  Vilniaus universiteto Skubios medicinos klinika,  Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija, Lietuvos  širdies asociacija, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija

           

KONFERENCIJA SKIRTA TIK SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

Profesorius Šerpytis patarė, ką daryti, padidėjus cholesteroliui: pradėti siūlo nuo mitybos pokyčių

Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.

Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai. „Padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti paveldėtos, kitaip tariant – įgimtos, arba įgytos dėl netinkamo gyvenimo būdo“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Rūpintis sveikata – ne per anksti

Kai cholesterolio padidėjimą lemia genetika ir paveldimumas, didelę jo koncentraciją kraujyje gali turėti ir jaunas, lieknas, vos 30–40 metų pacientas. „Net ir nejaučiant jokių simptomų, kiekvienas suaugęs žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nepamiršti reguliariai pasitikrinti ir žinoti pagrindinius parametrus: arterinį kraujo spaudimą, gliukozės bei cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – sako prof. P. Šerpytis.

Prevencinės programos Lietuvoje prasideda nuo 40 m., tačiau, jeigu šeimoje yra buvę staigių mirčių nuo miokardo infarkto ar insulto, esant didesnės rizikos grupėje, sveikatos būklę reikėtų sekti atidžiau ir pradėti reguliariai tikrintis kuo anksčiau.

Perteklius – žalingas

Cholesterolis yra gyvybiškai būtinas mūsų organizmui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms.

Cholesterolis taip pat dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. Cholesterolio svarba mūsų organizmui yra neginčijama, tačiau jo perteklius yra ypatingai žalingas. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, tada vystosi aterosklerozė, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.

„Tik reguliariai tikrinantis galima užbėgti rimtiems sveikatos sutrikimams už akių. Užfiksuotas padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tad į tyrimų rodmenis numoti ranka nederėtų“, – sako prof. P. Šerpytis.

Kas lemia padidėjusį cholesterolį?

Pirmuoju veiksniu VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis įvardija genetiką, kuomet polinkis į padidėjusį cholesterolį yra įgimtas.

Antruoju faktoriumi gydytojas nurodo netinkamą gyvenimo būdą ir žalingus įpročius. Alkoholis, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, įtampa ir nuolatinis stresas, pernelyg didelis gyvulinės kilmės riebalų bei angliavandenių suvartojimas – visi šie neigiami veiksniai palieka pėdsaką žmogaus organizme.

Laukti galima ne visada

Nustačius, jog cholesterolio kiekis yra padidėjęs, gydytojai vertina bendrą paciento būklę bei galimas rizikas. Labai svarbu atsižvelgti į tokius faktorius, kaip ankstyvos mirtys šeimoje nuo širdies ligų, insulto, infarkto.

„Jeigu matome, kad rizika nėra didelė, rekomenduojame pacientui keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pradėti daugiau judėti, daugiau dėmesio skirti taisyklingai mitybai“, – apie galimus gydymosi būdus pasakoja prof. P. Šerpytis.

Susidūrus su padidėjusiu cholesteroliu, pirmiausia rekomenduojama koreguoti maisto racioną: mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis, atsisakoma transriebalų, skiriama omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis.

„Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas ženklus, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – sako prof. P. Šerpytis.

Kuomet šalia padidėjusio cholesterolio rikiuojasi dar eilė simptomų – gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip vidutinė arba didelė.

„Laukti ir tikėtis, kad pacientas pats susitvarkys, sąžiningai keisdamas gyvenimo būdą, galime tik iki tam tikro lygio. Kuomet matome, kad negalime delsti, iškart skiriame gydymą statinais“, – sako prof. P. Šerpytis.

Gelbsti gyvybes

Statinai – tai saugi, išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinta vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu efektu. Nors statinai pasaulyje naudojami jau daugiau negu 40 metų, gydytojas pripažįsta iš pacientų išgirstantis mitų, esą statinai gali sugadinti kepenis ar skrandį.

„Per savo darbo praktiką aš nemačiau nuo statinų suardytų kepenų, tik išgelbėtas gyvybes“, – sako ilgametę darbo patirtį sukaupęs kardiologas, prof. P. Šerpytis. Gydytojas pasakoja, jog dirbant vadovaujamasi Europos kardiologų draugijos nustatytomis rekomendacijomis, kurios paremtos moksliniais tyrimais.

Per paskutinį šimtmetį net 13 Nobelio premijų buvo skirta už atradimus ir tyrimus cholesterolio srityse. „Epidemiologiniai tyrimai aiškiai rodo, kad, sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų galime sumažinti net 21 proc.“, – apie akivaizdžius rezultatus kalba prof. P. Šerpytis.

Gydytojas neneigia pastebintis retkarčiais esant pacientų savivalės, kuomet paskirtas gydymas yra pasikoreguojamas savarankiškai.

„Paskirtų vaistų cholesteroliui mažinti nenaudojimas – tai tiesus kelias prie aterosklerozės vystymosi, o toliau jau pasekmės – išeminė širdies liga, miokardo infarktas ar insultas“, – sako prof. P. Šerpytis, ragindamas su savo sveikata rusiškos ruletės nežaisti ir gydytojų paskirtus vaistus naudoti atsakingai.

Siunčia svarbią žinutę

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis pastebi, jog žmonės neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai ir į tokius veiksnius, kaip padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas nežiūri rimtai.

„Kai važiuojant automobiliu užsidega apie gedimą įspėjanti lemputė, nenumojame į ją ranka, ieškome mechaniko, kuris sutaisytų gedimą“, – ir su savo sveikata ragina taip pat atsakingai elgtis prof. P. Šerpytis.

Gydytojas sako, kad šiuolaikinis patogus gyvenimo būdas, kuomet mažai judame, netausodami savęs daug dirbame, valgome greitą maistą, nuolat skubame, stresuojame ir neskiriame laiko kokybiškam poilsiui, yra tarsi rykštė.

„Mes kiekvienas turime klausyti savo organizmo siunčiamų signalų, neleisti jam persitempti, dirbant iki negaliu. Turime sekti pagrindinius parametrus – kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje. O tyrimų atsakymuose pastebėjus įspėjamąjį signalą – ne delsti, o gydytis ir pasitikėti mokslo pažanga, o ne nuogirdomis ir mitais“, – sako prof. P. Šerpytis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/zinoti-sveika/profesorius-serpytis-patare-ka-daryti-padidejus-cholesteroliui-pradeti-siulo-nuo-mitybos-pokyciu.d?id=88832199

HIBRIDINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ  KONFERENCIJA

Intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos konferencija

 Pasaulio intensyviai kardiologijai  –  60 metų

VUL Santaros klinikų intensyviai kardiologijai – 30 metų

2021 gruodžio 17 d., Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, Vilnius

MOKSLINĖ PROGRAMA

MOKSLINĖ PROGRAMA

Gruodžio 17 d., penktadienis, LMA Didžioji salė

8.30 – 9:00

Registracija

9:00

Konferencijos atidarymas. Konferencijos prezidentas prof. P. Šerpytis,   Lietuvos mokslų akademijos prezidentas  akad. prof. J. Banys, akad. prof.  A. Laucevičius

 

 

1 Sesija. Pirmininkauja G. Bakšytė , P. Šerpytis, G. Davidavičius, D. Kačiurin

9:15 – 9:45

Intensyvios kardiologijos skyriai Europoje. Ar turi ateitį XXI amžiuje?                  Prof. P. Šerpytis, VU

9:45 – 10:05

Koronarinė širdies liga, 3 vainikinių arterijų pakenkimas intervencinio kardiologo požiūriu. Prof.  G. Davidavičius, VU

10:05 – 10:25

Koronarinė širdies liga, 3 vainikinių arterijų pakenkimas  kardiochirurgo požiūriu. Doc. G. Kalinauskas, VU

10:25 – 10:45

Ūmūs koronariniai sindromai, gydymo naujovės intervencinio kardiologo požiūriu, A. Pileckij, Klaipėdos Jūrininkų ligoninė

10:45 – 11:05

Ūmūs koronariniai sindromai ir antitrombocitinė terapija – kas naujo? G. Navickas, VUL SK

11:05 – 11:25

Ūminis koronarinis sindromas ir PV: ar visada mažiau yra daugiau? (satelitas)

D. Jarašūnienė, Klaipėdos universitetas

 

 

11:25 – 11:40

Kavos pertrauka

 

2 Sesija. Pirmininkauja: R. Samalavičius, K. Ručinskas, J. Čelutkienė

11:40 – 12:00

Biocheminiai širdies pažeidimo žymenys: vakar, šiandien, rytoj.  D. Karčiauskaitė, VUL SK

12:00 – 12:20

Kada kardiologams reikalinga skubi širdies chirurgija? Prof. K. Ručinskas, VU

 

12:20 – 12:40

Kardiogeninis šokas: ar įmanoma pagerinti pacientų išgyvenamumą?                    Doc. G. Bakšytė, LSMU

12:40 – 13:00

Dirbtinė plaučių ventiliacija dabar ir ateityje: inovacijos saugesnei ventiliacijai.    Prof. S. Vosylius, VU

13:00 – 13:20

EKMO vaidmuo gaivinime. Prof. R. Samalavičius, VU

13:20 – 13:40

Vazopresino ir landiolio vieta kardiologijoje. Prof. P. Šerpytis, VU

13:40 – 14:00

Ūmus širdies nepakankamumas. Kardiologo ir širdies chirurgo veiksmai.                    V. Janušauskas, VUL SK

14:00 – 14.10

Diskusija

14:10 – 15:00

Pietūs

 

3 sesija. Pirmininkauja Ž. Petrulionienė, N. Valevičienė, S. Glaveckaitė

15:00 – 15:20

Naujas požiūris į prevencinę kardiologiją.  Prof. Ž. Petrulionienė, VU

15:20 – 15:35

Priešvėžinio gydymo sukeltas kardiotoksinis pažeidimas. E. Čiburienė, VUL SK

15:35 – 15:55

COVID19 ir miokardo pažaida: ŠMRT vaidmuo. Prof.  N. Valevičienė, VU,         Prof. S. Glaveckaitė VU

15:55 – 16:15

COVID-19 pandemijos įtaka galvos smegenų ūmios išemijos endovaskuliniam gydymui ir daugiadalykės specialistų komandos svarba.  Doc. E. Kontrimavičiūtė, VU

16:15 – 16:30

Nauji žymenys COVID19 infekcijos baigčių prognozei. Prof. P. Šerpytis, VU

16:30 – 16:50

Delyras kardiologų praktikoje.  Dr. E. Dlugauskas, VUL SK  

16:50 – 17:10

Padidinto pralaidumo hemofiltrai septinio šoko gydymui.  V. Kazlauskas, VMKL,

R. Laugalys, TMC

17:10 – 17:20

Kavos pertrauka

 

4 sesija. Pirmininkauja: N. Fatkulina, G. Bakšytė, P. Šerpytis, P. Uksas

17:20 – 17:30

Išplėstinės praktikos slaugytojas skubiosios pagalbos komandoje. Prof. N. Fatkulina, VU

17:30 – 17:45

Staigios mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu. D.  Fomin, VU

17:45 – 18:05

Kas naujo 2021 m. Europos Gaivinimo gairėse? A. Briedis, VU

18:05 – 18:25

Ar visi nevitamino K geriamieji antikoaguliantai vienodi? (satelitas)                          G. Radauskaitė, VU

18:25 – 18:45

Kraujavimo valdymas naudojant krešėjimą veikiančius vaistus. P. Uksas, RVUL

18:45 – 19:05

Skubios medicinos aktualijos. Naujienos iš Europos skubios medicinos asociacijos kongreso.  R. Juknevičienė, VU

 

 

 

 

Slaugytojų sesija:

 

Pirmininkauja: N. Fatkulina, J. Šuminienė, V. Senavaitienė

15:00 – 15:20

 

Inovacijos slaugoje. J. Šuminienė, VUL SK, VU MF SMI

15:20 – 15:40

 

Priežiūros standartas po širdies nepakankamumo paūmėjimo. Dr. E. Lycholip, VUL SK

15:40 – 16:00

 

Komunikacijos iššūkiai stacionare ir skubiojoje pagalboje pandemijos laikotarpiu.

L. Gedrimė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VU, prof. dr. N. Fatkulina VU MF SMI

 

16:00 – 16:20

 

Pragulų prevencija intensyvios kardiologijos skyriuje. V. Senavaitienė VU MF SMI, VUL SK

16:20 – 17:00

 

Kokybinių tyrimų galimybės ir perspektyvos kardiologijoje. Dr. Stanislav Sabaliauskas VU MF SMI

17:00 – 17:20

 

Diskusija

 

Konferencija skirta:  medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams,  gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams,  gydytojams neurologams, gydytojams vaikų  neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, vaistininkams, visuomenės sveikatos specialistams, visų specializacijų slaugytojams.

Dalyviui, išklausiusiam programą, suteikiamas 9 val. VU pažymėjimas.

Užsiregistravusiems dalyviams, prisijungimas į konferenciją bus atsiųstas vieną dieną prieš renginį.

Registracija uždaryta. Jei planuojate dalyvauti, kviečiame atvykti į Lietuvos mokslų akademiją ir registruotis vietoje, vietų skaičius ribotas.

Renginio vieta: kontaktiniu būdu Lietuvos mokslų akademijoje Gedimino pr. 3, Vilnius

Nuotoliniu būdu konferencija vyks Teams platformoje.

Konferencija skirta: įvairių specialybių gydytojams, slaugytojams.

Konferencija vyks hibridiniu būdu, dalyviams bus suteiktas Vilniaus universiteto  ~ 8 val. kvalifikacijos tobulinimo sertifikatas.

Organizatoriai: Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija ir kt.

7TH MEETING ON ACUTE CARDIAC CARE AND EMERGENCY MEDICINE

Lithuanian Academy of Sciences, Gedimino Ave. 3, 01103 Vilnius

Friday, September, 10th, 2021

9:00 Registration
10:00 Opening Ceremony. President of the Meeting: prof. P. Serpytis, Co-chairs: prof. J. Alpert (USA), prof. H. Thiele (Germany), prof. A. Khoury (France) Prof. R. Petrauskas, Rector of Vilnius University, prof. J. Banys, President of Lithuanian Academy of Sciences
10:20 „Keynote Lecture: “20 things you need to know about cardiology to avoid making mistakes” – prof. J. Alpert, USA „

„Session No 1: Acute Coronary syndromes and Intensive Cardiac Care

Chairmen: J. Alpert, H. Thiele, P. Serpytis, G. Davidavicius, A. Valaika „

10:40 “COVID-19 and cardiovascular mortality at home: Lithuanian perspective” – prof. G. Davidavicius, Lithuania
11:10 “Influenza, COVID-19 and cardiovascular disease: Latvian perspective” – prof. A. Erglis, Latvia
11:40 Coffee Break
12:00 “Biomarkers in Cardiogenic Shock – clinical routine and scientific evaluation” – prof. G. Fuernau, Germany
12:20 “Troponin T and I in Clinical practice” – R. Serpytis, MD, Lithuania
12:40 “Acute and postacute care of a complicated myocardial infarction. A Case report” – V. Janusauskas, MD, PhD, Lithuania
13:00 Satellite symposium. Direct oral anticoagulants
13:20 Lunch

Session No 2: Heart Faillure.

Chairmen: J. Celutkiene, K. Rucinskas; R. Gil, R. Samalavičius

14:00 “ECMO – Current evidence. Does it save life?” – prof. H. Thiele, Germany
14:20 “ECMO use in patients with Covid-19 disease in Lithuania” – A. Jankuviene, MD, Lithuania
14:40 “Myocardial Gene Expression Patterns in End-Stage Human Heart Failure” – prof. Q. Chen, USA
15:00 „“Is there any role for digoxin in the 21st century” – prof. J. Alpert, USA „
15:20 “Reduction in the recommendation for Morphine treatment for pulmonary edema” – prof. T. Hasin, Israel
15:40 “Venting – Do we have the data to apply venting?” – prof. H. Thiele, Germany
16:00 „COVID-19 and the delivery of cardiac care” – prof. R. Gil, Poland
16:20 Coffee Break

Session No 3. Joint session with 6TH MEETING OF BALTIC SOCIETY OF CARDIOVASCULAR MAGNETIC RESONANCE.

Chairmen: N. Valeviciene, S. Glaveckaite

16:40 Opening lecture: „Extracardiac finding in CMR, contrast enhancement and beyond” – prof. N. Valeviciene, Lithuania
17:00 „Myocardial fibrosis in aortic stenosis. Emerging results of FIB-AS study” – G. Balciunaite, MD, Lithuania
17:20 „The value of imaging biomarkers in ischemic origin sudden cardiac death” – assoc. prof. T. Lapinskas, Lithuania
17:40 „MINOCA overview” – R. Serpytis, MD, Lithuania
18:00 „Cardiac damage occurring after mRNA COVID-19 immunization: a centre-based experience”- P. Bucius, MD, Lithuania
18:20 „Cardiac damage occurring after mRNA COVID-19 immunization: a centre-based experience” – Z. Krastina, MD, L. Zvaigzne, MD, Latvia
18:40 Discussion
19:40 Closing remarks

Nurses Session/Slaugytojų sesija: Latest Nursing Trends Update/Slaugos mokslo aktualijos, sesija lietuvių k.

Chairmen: N. Fatkulina, R. Stundziene

11:10 “The work of Advanced Practice Nurse at Emergency Medicine Department: The International Experience“ /Išplėstinės praktikos slaugytojo darbas Skubiosios medicinos pagalbos srityje: tarptautinė patirtis – prof.  Natalja Fatkulina, Lithuania
11:40 Coffee Break
12:00 “Evaluation of opinions on patient safety culture of workers in reanimation and intensive care departments“ /Dirbančių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose nuomonės apie pacientų saugos kultūrą įvertinimas – Elena Petrauskaitė, Dr. Aldona Mikaliūkštienė, Lithuania”
12:30 “The most common factors motivating the work of anesthesia and intensive care nurses“/   Dažniausi anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojus darbui motyvuojantys veiksniai – Ilona Tkačenko, Dr. Aldona Mikaliūkštienė, Lithuania”
13:00 “Post-Traumatic Stress Disorder and Depression in Breast Cancer Patients“/ Krūties vėžiu sergančių pacienčių potrauminio streso sutrikimas ir depresija – Dr. Jurgita Kazlauskienė, Dr. Giedrė Bulotienė, Lithuania
13:30 Lunch
14:00 “Prevalence and prevention of signs of work-related hand contact dermatitis in anesthesia and intensive care nurses“/Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požymių paplitimas ir prevencija –  Anastasija Grinčenko, Lithuania
14:30 “End-of-Life care in cardiovascular disease: barriers providing early palliative care“/Širdies ligomis sergančių pacientų priežiūra gyvenimo pabaigoje: iššūkiai teikiant paliatyviąją pagalbą – Marius Čiurlionis, Lithuania
15:00 Discussion

Saturday, September, 11th, 2021

„Session No 4: What is new in cardiology and emergency medicine 2021?

Chairmen: A. Khoury, P. Serpytis, M. Mamedov, A. Pileckij, Ž. Petrulionienė”

9:00 „The 2021 European Resuscitation Council Guidelines. What is new?“ – prof. A. Khoury, France
9:30 „Insights into Interventional cardiology and intensive cardiac care from ESC 2021“ – A. Pileckij, MD, Lithuania
9:50 “What is new in cardiac prevention from the ESC Congress 2021?” – prof. M. N. Mamedov, Russia
10:20 „New era in lipid lowering and CVD prevention” – prof. Z. Petrulioniene, Lithuania
10:40 “The Evolution of Emergency Medicine in Europe” – prof. A. Khoury, France
11:00 “Haemostatic toolbox in surgery and intensive care“- prof. C. E. Dempfle, Germany
11:20 “Electrical Storm treatment” – G. Rackauskas, MD, PhD, Lithuania
11:40 “What do intensivists want in 2021. Or how to „sell” the patient?” – assoc. prof. I. Jovaisiene, Lithuania
12:00 ”Role of ECMO  in cardiopulmonary resuscitation“ – L. Puodziukaite, MD, Lithuania
12:20 Coffee Break

„Session No 5: Issues in Emergency and Cardiac Care

Chairmen: R. Badaras, I. Jovaišienė, P. Uksas”

12:40 “Emergency Care in Polytrauma” – P. Uksas,MD, Lithuania
13:00 “Traumatic cardiac arrest” – A. Briedis, MD, Lithuania
13:20 “ECG analysis: where we make mistakes in the Emergency Department?” – R. Jukneviciene, MD, Lithuania
13:40 “Ultrasound in Emergency Medicine” – S. Maciulevicius, MD, Lithuania
14:00 “Difficult intubation. How to solve the problem?” – K. Urbonas, MD, Lithuania
14:20 “Types of eye trauma. Recognizing and  first aid treatment for eye injuries” – J. Skruodyte, MD, Lithuania
14:40 “Emergency care management for children. What problems do we meet?” – assoc. prof. V. Zilinskaite, Lithuania
15:00 “Acute Poisoning. What is important?” – assoc. prof. R. Badaras, Lithuania
15:20 ”Hypertensive emergency: How to manage in 2021?“ – V. Juknevicius, MD, Lithuania
15:40 „Febrile neutropenia. Septic crisis” – I. Vėgelytė, MD, Lithuania
16:00 Discussion
17:00 Closing remarks, prof. P. Serpytis, prof. J. Alpert, prof. A. Khoury

Akimirkos iš renginio

PROGRAMA

III – ASIS JUNGTINIS LIETUVOS IR IŠEIVIJOS GYDYTOJŲ SEMINARAS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

15.00 ATIDARYMAS. Įžanginis žodis.  Prof. Pranas Šerpytis VU MF, dr. Tadas Kananavičius Užsienio lietuvių gydytojų sambūris (Didžioji Britanija), gyd. Darius Steponkus Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas.

15.05 – 16.20.  I SESIJA. KAIP ATPAŽINTI SUNKIAI SERGANTĮ LIGONĮ IR KUO VADOVAUTIS?

Pirmininkauja: prof. Pranas Šerpytis (VU MF), dr. Tadas Žuromskis (Didžioji Britanija), prof. Tomas Jovaiša (VU MF, Didžioji Britanija), dr. Tadas Kananavičius (Didžioji Britanija).

15.05 – 15.35 „Kaip atpažinti blogėjantį ligonį?“ doc. I. Norkienė VU MF, Didžioji Britanija.

15.35 – 16.05 „Kaip atpažinti sunkiai sergantį ligonį ir kuo vadovautis?“ dr. Tadas Kananavičius, Didžioji Britanija.

16.05 – 16.20 „Pacientų srautų valdymas“ gyd. Darius Steponkus Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius.

16.20 val. – 18 val.  II SESIJA. APSKRITO STALO DISKUSIJA. APIE SUNKIAI SERGANČIŲ LIGONIŲ ATPAŽINIMĄ.     

Pirmininkauja: Prof. Pranas Šerpytis VU MF, dr. Tadas Kananavičius Užsienio lietuvių gydytojų sambūris (Didžioji Britanija), gyd. Darius Steponkus Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas.

 

UŽDARYMAS.  Prof. Pranas Šerpytis, dr. Tadas Kananavičius, gyd. Darius Steponkus.

 

Renginys skirtas: medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams,  gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams,  gydytojams neurologams, gydytojams vaikų  neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, sveikatos priežiūros administratoriams, sveikatos priežiūros organizatoriams, visuomenės sveikatos specialistams,  socialinės medicinos atstovams. 

Dalyviui išduodamas 3 val. Vilniaus universiteto kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas.

Renginys vyks per Zoom platformą.

Tiesioginė registracijos nuoroda: https://zoom.us/webinar/register/WN_OcFq7w41QjujwaVTrkyGZw

Rėmejai

GRINDEX

2021-04-16 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Komunikacijos skyriaus komunikacijos koordinatorė Natalja Samp   Gražia tradicija mūsų šalyje tapo mūsų šalyje ir užsienyje dirbančių (iš Lietuvos kilusių) medicinos profesionalų susitikimai. Nuotolinių būdu įvykęs II-asis jungtinis tarptautinis, mokslinis Lietuvos ir išeivijos gydytojų seminaras – puikus to įrodymas. Nelengvu visam pasauliui pandemijos metu medicinos specialistai, mokslininkai, dėstytojai turėjo unikalią…

© 2016 - CARDEM