Prevencinės programos Lietuvoje prasideda nuo 40 m., tačiau, jeigu šeimoje yra buvę staigių mirčių nuo miokardo infarkto ar insulto, esant didesnės rizikos grupėje, sveikatos būklę reikėtų sekti atidžiau ir pradėti reguliariai tikrintis kuo anksčiau.
Perteklius – žalingas
Cholesterolis yra gyvybiškai būtinas mūsų organizmui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms.
Cholesterolis taip pat dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. Cholesterolio svarba mūsų organizmui yra neginčijama, tačiau jo perteklius yra ypatingai žalingas. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, tada vystosi aterosklerozė, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.
„Tik reguliariai tikrinantis galima užbėgti rimtiems sveikatos sutrikimams už akių. Užfiksuotas padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tad į tyrimų rodmenis numoti ranka nederėtų“, – sako prof. P. Šerpytis.
Kas lemia padidėjusį cholesterolį?
Pirmuoju veiksniu VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis įvardija genetiką, kuomet polinkis į padidėjusį cholesterolį yra įgimtas.
Antruoju faktoriumi gydytojas nurodo netinkamą gyvenimo būdą ir žalingus įpročius. Alkoholis, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, įtampa ir nuolatinis stresas, pernelyg didelis gyvulinės kilmės riebalų bei angliavandenių suvartojimas – visi šie neigiami veiksniai palieka pėdsaką žmogaus organizme.
Laukti galima ne visada
Nustačius, jog cholesterolio kiekis yra padidėjęs, gydytojai vertina bendrą paciento būklę bei galimas rizikas. Labai svarbu atsižvelgti į tokius faktorius, kaip ankstyvos mirtys šeimoje nuo širdies ligų, insulto, infarkto.
„Jeigu matome, kad rizika nėra didelė, rekomenduojame pacientui keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pradėti daugiau judėti, daugiau dėmesio skirti taisyklingai mitybai“, – apie galimus gydymosi būdus pasakoja prof. P. Šerpytis.
Susidūrus su padidėjusiu cholesteroliu, pirmiausia rekomenduojama koreguoti maisto racioną: mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis, atsisakoma transriebalų, skiriama omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis.
„Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas ženklus, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – sako prof. P. Šerpytis.
Write a comment: