Svarbiausia – teigiamos emocijos, kurios nedrasko širdies į skutus, bet stiprina jos sveikatą. Tuo neabejoja geriausias 2023-iųjų kardiologas Pranas Šerpytis. Bet jį patį slegia nerimas ir dėl nutrūkusių investicijų, ir dėl neigiamos reformų įtakos kardiologijai.
Išrinko metų kardiologu
Šventė jau atitolo, bet titulas liko. Lietuvos kardiologų draugija geriausiu 2023-iųjų kardiologu gruodį išrinko 65 metų P.Šerpytį.
„Ligonis yra mūsų altorius. Viskas turi būti organizuojama taip, kad jį laiku pasiektų geriausia pagalba“, – tokios nuostatos darbuose, kad ir kokių jų besiimtų, laikosi šis medikas.
Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas P.Šerpytis buvo vienas medikų komandos narių, prieš 17 metų kūrusių Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, o nuo 2014-ųjų – ir Lietuvos miokardo infarkto programą.
Dabar jis – vienas tų, kurie regi, kaip sistema griaunama, o jai nėra sukurta kokybiško atitikmens.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šienauja žmonių gyvybes. Mažesniam mirštamumui didžiausią įtaką daro geras medicinos pagalbos prieinamumas, kardiologų profesionalumas, medicinos technologijos, gera pirminė sveikatos priežiūra bei pačių žmonių atsakingas požiūris į savo sveikatą.
Bet duobių šioje sistemoje vis dar į valias ir jos gilėja. Pokalbis apie tai – su P.Šerpyčiu.
– Susitikę žmonės kalbasi apie karų keliamą siaubą, maisto kainų pokyčius, nedarbą, o gerosiomis žiniomis retai apsikeičia. „Dėl karo man skauda širdį“,
– ar dažnai kardiologai girdi tokį pacientų skundą?
– O, taip! Medicinos darbuotojai dažnai turi išklausyti ir tokius skundus. Bet visos neigiamos emocijos – sielvartas, nerimas, nepriteklius, netektys – yra lėtinis stresas, kuris širdies veiklai daro didelę neigiamą įtaką.
Tai lyg rūdys, kurios ėda kraujagysles. Stresas skatina jų pažeidimą – sukelia aterosklerozę, kuri yra viena didelio arterinio kraujospūdžio – hipertenzijos priežasčių.
Lėtinį stresą sukelia ir daugiau veiksnių – rūkymas, prasta mityba, nejudrumas ir tai tik dar labiau padidina streso daromą neigiamą įtaką širdies sveikatai.
Ankstyvos pagalbos yra, bet ja ne visada pasinaudojama.
Pavyzdžiui, tyrimais yra įrodyta, kad vaistais tinkamai reguliuojant arterinę hipertenziją smegenų insulto atvejų sumažėja 10 kartų, miokardo infarkto – 6 kartus.
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Užtat man skaudu girdėti kalbas, kad vaistai, skirti cholesterolio kiekiui reguliuoti, esą yra farmacijos įmonių pramanas.
Tai bloga visuomenės nuostata. Lietuvoje ir hipertenzija, ir hipercholesterolemija gydoma pagal Europos kardiologų sudarytus algoritmus, o jie yra pagrįsti pasauliniais moksliniais tyrimais.
Blogai, kad jais nepasitikima, bet tikima įvairiais netikrais pranašais ir šamanais.
Jeigu nebūtų visuomenės skepticizmo – jei kuo anksčiau būtų pradedamas gydyti aukštas kraujospūdis bei mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, būtų išvengta daugybės miokardo infarkto atvejų ir kitų sunkių komplikacijų.
– Kone prieš pat Naujuosius suskubot į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę. Kokie rūpesčiai paskatino ten apsilankyti?
– Su Alytaus ligonine Santaros klinikos bendradarbiavo kone 17 metų. Turėjome sukurtą „skruzdžių taką“, kuriuo širdies infarkto bei kitų ūmių kardiologinių ligų ištikti žmonės, patekę į ligoninę, specialiu automobiliu – reanimobiliu būdavo skubiai vežami į Vilnių – į Santaros klinikas.
Jeigu po atliktų sudėtingų procedūrų jų būklė pagerėdavo, toliau jie būdavo grąžinami atgal ir gydomi Alytuje. Kita grupė ligonių buvo tie, kurie dar nepatekę iš ligoninės, bet tiesiai iš namų greitosios medicinos pagalbos būdavo vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.
Bet nuo 2023-iųjų liepos tvarka pasikeitė. Reanimobilio Alytaus ligoninė nebeturi, o dirbusi medikų brigada – išformuota. Dabar tokie ligoniai pervežami iš Kauno atvykstančiu reanimobiliu ir nuvežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikas.
Manau, kad taip gaištamas brangus laikas, prarandamos „auksinės“ valandos, svarbios infarkto ištiktų ligonių gyvybei.
Buvo paprasčiau, kai reanimobilis stovėjo Alytaus ligoninėje ir aptarnaudavo ne tik šio miesto, bet bet ir Druskininkų, Varėnos bei Lazdijų ligonines. Dabar gi smarkiai padidėjo rizika, kad infarkto ištikti žmonės gali neišgyventi, ir nežinau, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas.
Alytaus ligoninei tenka gana didelis regionas, ir medikai, pagal turimas galimybes, joje suteikia pagalbą. Bet kartais jie atsiduria nepavydėtinose situacijose, kai reanimobilis važiuoja iki ligoninės net iš Kauno.
Laikausi nuostatos, kad reanimobilis turėtų likti Alytaus ligoninėje, o ir ligoniai tada turėtų galimybę rinktis, kur gydytis: ar būtų vežami į Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santaros klinikas, ar į Kauno klinikas.
– Panaši situacija susiklostė ir Utenos regione?
– Utenos ligoninė turėjo reanimobilį su suformuota kvalifikuota medikų komanda, ir jie aptarnaudavo ligonius, sergančius ūmiomis kardiologinėmis būklėmis, visame regione. Bet nuo vidurvasario to nebeliko.
Dabar reanimobilis į Uteną ar regionines ligonines važiuoja iš Vilniaus, tad mums belieka stebėti, kaip prarandamas laikas, ypač svarbus ligonio gyvybei.
Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.
Deja, reformų vis dar imamasi neįvertinus jų pasekmių. Vykdant pertvarką juk yra svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.
Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. A. Laucevičius. Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.
Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai. Bet – kartojuosi – ištikus infarktui yra svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.
– Kokias išvadas galima padaryti vertinant 2006-aisiais pradėtą prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą?
– Neabejoju: ji yra veiksminga. Šioje programoje kviečiami dalyvauti – pasitikrinti sveikatą – kardiovaskulinėmis ligomis dar nesergantys vyrai ir moterys, bet jau turintys didelę riziką susirgti.
Pernai ši programa buvo pakoreguota – suvienodintas amžius, tad dabar ir moterys, ir vyrai kviečiami profilaktiniams tyrimams nuo 40 iki 60 metų.
Šeimos gydytojai, įvertinę elektrokardiogramą, kraujo tyrimų duomenis ir rizikos veiksnius, gali pacientus nusiųsti į kardiologų ar kitų gydytojų specialistų konsultaciją. Taip įmanoma laiku pastoti kelią išeminei širdies ligai ar pastebėti širdies ritmo sutrikimus, kurių žmogus gali nė nejusti.
Apmaudu, kad daugiau nei trečdalis nurodyto amžiaus žmonių vis dėlto nepasinaudoja suteikta galimybe – nesiregistruoja į konsultacijas.
– Kokia pagalba reanimacijos automobilyje suteikiama infarkto ištiktam žmogui?
– Ištikus miokardo infarktui gali atsirasti gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų ar ištikti klinikinė mirtis, todėl jame turi dirbti kvalifikuota komanda, turinti atitinkamą įrangą.
Ištikus kardiogeniniam šokui, kai dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiranda organų kraujotakos nepakankamumas, būtina intensyvi priežiūra ir tik ją teikiant ligoniai gali būti vežami į specializuotą kardiologijos centrą.
– Kokių prevencijos darbų vertėtų imtis, kad širdies ligų keliama mirties rizika sumenktų?
– Gruodžio pradžioje man teko dalyvauti kardiologų simpoziume JAV, Niujorke, kur seminarus vedė vienas garsiausių pasaulio kardiologų profesorius Valentinas Fusteris. Juose buvo nagrinėjami novatoriškiausi metų moksliniai straipsniai, kuriuos pristatė patys jų autoriai.
Buvo kalbama apie naujausius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos pasiekimus bei mokslinių pasiekimų pritaikymą klinikinėje praktikoje.
Pasak V.Fusterio, norint sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų ir jų komplikacijų skaičių, reikia sutelkti dėmesį į žmones, kuriems per 30 metų ir kurių kraujospūdis padidėjęs. Hipertenzijos valdymas – vienas pirminių pagalbos būdų.
Kita V.Fusterio mintis – profilaktinis darbas su jaunimu, nes ligų prevenciją reikia pradėti jauname amžiuje.
Taip pat tinkamos mitybos pasirinkimas ir gera žarnyno mikrofloros būklė.
Vis dažniau akcentuojama, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai daro įtaką aterosklerozės atsiradimui.
Pagrindiniai šios kraujagyslių sienelių ligos rizikos veiksniai – didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai – sudarko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą (sukelia disbiozę).
Nuo 2012-ųjų atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė yra susijusi su daugelio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir progresavimu, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą bei antro tipo cukrinį diabetą.
Dar viena V.Fusterio idėja – pirmosios pagalbos mokymai. Todėl klausydamas seminarų pasidžiaugiau, kad mes Lietuvoje tai juk ir darome. Su Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus universitetas yra sukūręs prevencinę programą „Tuk tuk, širdele – būk sveika!“, kuri Vilniaus miesto mokyklose vykdoma nuo 2017 m.
Universiteto gydytojai rezidentai ir studentai lankosi mokyklose – susitinka su moksleiviais, aiškina apie širdžiai neigiamą įtaką darančius rizikos veiksnius, moko pirmosios pagalbos įgūdžių, veda viktorinas, kad įtvirtintų moksleivių žinias.
– Kuriant kardiologijos klasterius buvo nemažai investuojama ir į modernias technologijas. Kaip dabar, po dešimtmečio, atrodo investicijos į kardiologiją?
– Investicijos į universitetų mediciną yra primirštos. Štai kalbame apie širdies ligų prevenciją, bet jeigu nebus investicijų į VUL Santaros klinikas, LSMU Kauno klinikas bei kitas pagrindines ligonines – jeigu nebus naujų technologijų, jose negalėsime išlaikyti europinio lygio pagalbos.
Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis, todėl tam reikia skirti ir daug dėmesio – reikia diegti naujausias technologijas, sukurti ligonių kasos apmokėjimą už paslaugas.
Pavyzdžiui, monitorinė sistema, kurią intensyvi kardiologija gavo 2007 metais, iki šiol taip ir liko nepakeista.
Neturime modernių echoskopų, kurie būtini tam tikrų būklių diagnostikai. Pasenę yra ir kompiuteriniai tomografai, ir magnetinio rezonanso įranga.
Visa tai būtina atnaujinti.
Paradoksas: širdies ritmo sutrikimams gydyti specialistai yra parengti, procedūrų poreikis didelis, nes prieširdžių virpėjimas dažnai diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, bet nėra reikiamo šios medicinos srities finansavimo: procedūrų įkainiai per maži. Ir tai tik vienas pavyzdžių.
Atsiranda galimybė investicijoms – galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas ir skirti kardiologijai pakankamai dėmesio, bet dabar to nėra ir man dėl to apmaudu.
Esu įsitikinęs, kad medicinos altorius yra ligoniai, todėl priimami sprendimai turi būti tik tokie, kad jiems būtų kuo geriau.
Tačiau reformų vis dar griebiamasi neįvertinus jų pasekmių.
Vykdant pertvarką juk svarbu, kad ligoniams būtų suteikiamos maksimaliai saugios paslaugos, gydantys gydytojai būtų profesionalūs, o sveikatos sistemos organizatoriai matytų efektyvų jos rezultatą.
Europinius standartus atitinka Santaros bei Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filiale, respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse sukurti skubios pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrai.
Bet – kartojuosi – ištikus infarktui svarbiausia, kad ligoniai kuo skubiau į juos patektų.
Priminčiau, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programai, kuri buvo kardiologijos klasterio pradžia, vadovavo prof. Aleksandras Laucevičius.
Šią programą Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi kaip geriausią investiciją į sveikatos apsaugą.
– Liepą buvo baigta GMP reforma – vietoj 16-os stočių pradėjo veikti vieninga sistema. Kokią tai įtaką turi ūmių širdies ligų atvejais?
– GMP reforma – geras sumanymas. Ligoniai, ištikus miokardo infarktui, turi būti tiesiai vežami į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.
Visos Lietuvos greitosios dirbs pagal aiškų, medicinos specialistų aprobuotą algoritmą. Užtruks nemažai laiko kol ši sistema bus harmonizuota ir sėkmingai pasieks visus Lietuvos rajonus.
Man knieti pajuokauti: jeigu norime viską optimizuoti, ekonomizuoti, tai reikėtų Lietuvos regionuose gyvenančius žmones apgyvendinti prie automagistralės Vilnius –Kaunas –Klaipėda, o kitur tebūnie „medžioklės plotai“. Kartais toks juodas humoras prasiveržia iš mūsų sveikatos sistemos organizatorių lūpų. Kaip plėtojama regioninė politika? Ar ne viską nuožmiai centralizuojant?
– Ar jus nors valdžios institucijose išklauso ir įsiklauso?
– Esu universitetinės medicinos patriotas, taip pat – ir ligonių, man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos.
Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti.
Jei to nebus, atsiliksime nuo Europos, ir tai man kelia didelį nerimą. Juk kardiologija ir širdies chirurgija, kaip ir krepšinis, buvo Lietuvos pasididžiavimas.
O dabar kardiologiją norima padaryti pilką ir pliką.
„Kai Lietuvoje mirtis nuo širdies bei kraujotakos sutrikimų yra dažniausia, labai svarbu žinoti, aptarti ir įsisavinti naujausius gydymo metodus pasaulyje su patyrusiais pasaulio medikais. Kad tai atkeliautų ir į Lietuvą. Šiemet konferencijoje dalyvavo žymiausi kardiologijos specialistai teoretikai bei praktikai iš 14 pasaulio šalių. Skubios medicinos, intervencinės bei intensyvios kardiologijos klausimai buvo svarbiausi. Daugiausiai dėmesio šiemet buvo skiriama kardiogeniniam šokui, – pasakojo profesorius Pranas Šerpytis.
Profesorius Šerpytis patarė, ką daryti, padidėjus cholesteroliui: pradėti siūlo nuo mitybos pokyčių
Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.
Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai. „Padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti paveldėtos, kitaip tariant – įgimtos, arba įgytos dėl netinkamo gyvenimo būdo“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Rūpintis sveikata – ne per anksti
Kai cholesterolio padidėjimą lemia genetika ir paveldimumas, didelę jo koncentraciją kraujyje gali turėti ir jaunas, lieknas, vos 30–40 metų pacientas. „Net ir nejaučiant jokių simptomų, kiekvienas suaugęs žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nepamiršti reguliariai pasitikrinti ir žinoti pagrindinius parametrus: arterinį kraujo spaudimą, gliukozės bei cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – sako prof. P. Šerpytis.
Prevencinės programos Lietuvoje prasideda nuo 40 m., tačiau, jeigu šeimoje yra buvę staigių mirčių nuo miokardo infarkto ar insulto, esant didesnės rizikos grupėje, sveikatos būklę reikėtų sekti atidžiau ir pradėti reguliariai tikrintis kuo anksčiau.
Perteklius – žalingas
Cholesterolis yra gyvybiškai būtinas mūsų organizmui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms.
Cholesterolis taip pat dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. Cholesterolio svarba mūsų organizmui yra neginčijama, tačiau jo perteklius yra ypatingai žalingas. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, tada vystosi aterosklerozė, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.
„Tik reguliariai tikrinantis galima užbėgti rimtiems sveikatos sutrikimams už akių. Užfiksuotas padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tad į tyrimų rodmenis numoti ranka nederėtų“, – sako prof. P. Šerpytis.
Kas lemia padidėjusį cholesterolį?
Pirmuoju veiksniu VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis įvardija genetiką, kuomet polinkis į padidėjusį cholesterolį yra įgimtas.
Antruoju faktoriumi gydytojas nurodo netinkamą gyvenimo būdą ir žalingus įpročius. Alkoholis, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, įtampa ir nuolatinis stresas, pernelyg didelis gyvulinės kilmės riebalų bei angliavandenių suvartojimas – visi šie neigiami veiksniai palieka pėdsaką žmogaus organizme.
Laukti galima ne visada
Nustačius, jog cholesterolio kiekis yra padidėjęs, gydytojai vertina bendrą paciento būklę bei galimas rizikas. Labai svarbu atsižvelgti į tokius faktorius, kaip ankstyvos mirtys šeimoje nuo širdies ligų, insulto, infarkto.
„Jeigu matome, kad rizika nėra didelė, rekomenduojame pacientui keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pradėti daugiau judėti, daugiau dėmesio skirti taisyklingai mitybai“, – apie galimus gydymosi būdus pasakoja prof. P. Šerpytis.
Susidūrus su padidėjusiu cholesteroliu, pirmiausia rekomenduojama koreguoti maisto racioną: mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis, atsisakoma transriebalų, skiriama omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis.
„Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas ženklus, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – sako prof. P. Šerpytis.
Kuomet šalia padidėjusio cholesterolio rikiuojasi dar eilė simptomų – gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip vidutinė arba didelė.
„Laukti ir tikėtis, kad pacientas pats susitvarkys, sąžiningai keisdamas gyvenimo būdą, galime tik iki tam tikro lygio. Kuomet matome, kad negalime delsti, iškart skiriame gydymą statinais“, – sako prof. P. Šerpytis.
Gelbsti gyvybes
Statinai – tai saugi, išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinta vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu efektu. Nors statinai pasaulyje naudojami jau daugiau negu 40 metų, gydytojas pripažįsta iš pacientų išgirstantis mitų, esą statinai gali sugadinti kepenis ar skrandį.
„Per savo darbo praktiką aš nemačiau nuo statinų suardytų kepenų, tik išgelbėtas gyvybes“, – sako ilgametę darbo patirtį sukaupęs kardiologas, prof. P. Šerpytis. Gydytojas pasakoja, jog dirbant vadovaujamasi Europos kardiologų draugijos nustatytomis rekomendacijomis, kurios paremtos moksliniais tyrimais.
Per paskutinį šimtmetį net 13 Nobelio premijų buvo skirta už atradimus ir tyrimus cholesterolio srityse. „Epidemiologiniai tyrimai aiškiai rodo, kad, sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų galime sumažinti net 21 proc.“, – apie akivaizdžius rezultatus kalba prof. P. Šerpytis.
Gydytojas neneigia pastebintis retkarčiais esant pacientų savivalės, kuomet paskirtas gydymas yra pasikoreguojamas savarankiškai.
„Paskirtų vaistų cholesteroliui mažinti nenaudojimas – tai tiesus kelias prie aterosklerozės vystymosi, o toliau jau pasekmės – išeminė širdies liga, miokardo infarktas ar insultas“, – sako prof. P. Šerpytis, ragindamas su savo sveikata rusiškos ruletės nežaisti ir gydytojų paskirtus vaistus naudoti atsakingai. Siunčia svarbią žinutę
Ilgametę darbo patirtį sukaupęs VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis pastebi, jog žmonės neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai ir į tokius veiksnius, kaip padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas nežiūri rimtai.
„Kai važiuojant automobiliu užsidega apie gedimą įspėjanti lemputė, nenumojame į ją ranka, ieškome mechaniko, kuris sutaisytų gedimą“, – ir su savo sveikata ragina taip pat atsakingai elgtis prof. P. Šerpytis.
Gydytojas sako, kad šiuolaikinis patogus gyvenimo būdas, kuomet mažai judame, netausodami savęs daug dirbame, valgome greitą maistą, nuolat skubame, stresuojame ir neskiriame laiko kokybiškam poilsiui, yra tarsi rykštė.
„Mes kiekvienas turime klausyti savo organizmo siunčiamų signalų, neleisti jam persitempti, dirbant iki negaliu. Turime sekti pagrindinius parametrus – kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje. O tyrimų atsakymuose pastebėjus įspėjamąjį signalą – ne delsti, o gydytis ir pasitikėti mokslo pažanga, o ne nuogirdomis ir mitais“, – sako prof. P. Šerpytis.
